DIEVAS IR ŽMOGUS

Tradicinis lietuviškas katalikų katekizmas
Prel. dr. Feliksas Bartkus, kan. dr. Pijus Aleksa

II. KUNIGYSTĖS ŠVENTIMŲ SUSKIRSTYMAS IR PADARINIAI

Šventimų suskirstymas

1. Kunigystės galia teikiama ne iš karto, bet pamažu, keliais vienas paskui kitą teikiamais šventimais.

Taip daroma tam, kad kunigystės siekiąs asmuo turėtų galimybę apsigalvoti ir tinkamai pasirengti. Taip elgėsi ir dieviškasis Mokytojas su apaštalais, taip daro ir Jo įkurtoji Bažnyčia, parinkdama ir paruošdama apaštalų įpėdinius – kunigus.

Laipsniškai teikiami Kunigystės šventimai skirstomi taip:

a) žemesnieji ir aukštesnieji;

Prie žemesniųjų priskiriami ostiarijaus, lektoriaus, egzorcisto ir akolito šventimai. Prie aukštesniųjų: subdiakono, diakono, kunigo bei vyskupo šventimai. Šventimų įvadas yra tonzūra.

b) sakramentiniai, įspaudžiantys sakramentinį charakterį, ir nesakramentiniai, kurie šio charakterio neįspaudžia ir yra vien Bažnyčios įvestos sakramentalijos;

Prie pirmųjų priskiriami diakono, kunigo ir vyskupo šventimai, prie antrųjų – subdiakono ir visi žemesnieji šventimai.

c) šventimai, kuriuos įsteigė pats Kristus, ir šventimai, kuriuos slenkant amžiams įsteigė Bažnyčia.

Pirmieji dar vadinami Dievo teisių šventimais ir jiems priklauso vyskupo ir kunigo šventimai. Antrieji vadinami Bažnyčios teisių šventimais ir jiems priskiriami subdiakono ir visi žemesnieji šventimai.

Šventimų padariniai

2. Reikia išskirti bendrus visiems šventimams ir atskirų šventimų padarinius, taip pat sakramentinių ir nesakramentinių šventimų padarinius.

a) Bendrieji sakramentinių šventimų padariniai yra šie:

a) jie padaugina pašvenčiamąją malonę ir sustiprina per Krikštą suteiktas dorybes bei Šventosios Dvasios dovanas;

b) įspaudžia neišdildomą Kunigystės žymę arba sakramentinį charakterį;

c) duoda sakramentinę malonę, t. y. teisę gauti veikiančiųjų malonių per šventimus prisiimtoms pareigoms tinkamai atlikti;

d) teikia atitinkamą dvasinę galią.

Sakramentinį charakterį ir šventimų galią patys šventimai duoda savaime. Tuo tarpu pašvenčiamosios malonės, įdiegtųjų dorybių ir Šventosios Dvasios dovanų padauginimas priklauso nuo šventimų priėmėjo vertumo.

b) Bendrieji nesakramentinių šventimų padariniai yra:

a) dvasinė galia su šventimais susijusioms pareigoms eiti;

b) veikiančioji malonė, padedanti atlikti prisiimtas pareigas.

Dvasinę galią savaime suteikia patys šventimai, o veikiančiąją malonę duoda Bažnyčios maldos. Jos gausumas priklauso nuo šventinamojo asmens vertumo.

c) Ypatingieji žemesniųjų šventimų padariniai yra šie:

a)      tonzūra parodo, kad kandidatui į kunigystę yra leista eiti prie šventimų;

Tai nėra tikrasis šventimas. Ji taip pat neteikia jokios dvasinės galios, o tik kai kurių privilegijų. Pavyzdžiui, priėmusius tonzūrą Bažnyčia laiko dvasininkais, išima juos iš pasaulietinio teismo kompetencijos galimose jų bylose, dėl kurio nors išorinio veiksmo, sakysime, rankos smūgių, baudžia skaudžiomis bažnytinėmis bausmėmis, atleidžia nuo daugelio dvasininkų luomui nederamų pareigų, pavyzdžiui, nuo karinės tarnybos.[91]

b)      ostiarijaus šventimas kandidatui į kunigystę duoda teisę atlikinėti kai kurias pareigas bažnyčioje;

Tokios pareigos yra: saugoti bažnyčios raktus, kviesti tikinčiuosius į pamaldas, atidaryti ir po pamaldų uždaryti bažnyčią ir pan.

c) lektoriaus šventimas duoda teisę bažnyčioje viešai skaityti Šv. Raštą, mokyti nežinančius pagrindinių tikėjimo tiesų ir t. t.;

d) egzorcisto šventimas teikia galią, reikalui esant, skaityti egzorcizmus;

e) akolito šventimas leidžia patarnauti per pamaldas prie altoriaus, sakysime, uždegti žvakes, jas laikyti, paruošti vyną bei vandenį ir paduoti juos ant altoriaus ir pan.

Bemaž visus čia išvardytus žemesniųjų šventimų veiksmus šiais laikais Bažnyčia leidžia atlikinėti ir pasauliečiams. Išimtį sudaro iškilmingai laikomos pamaldos, ypač vyskupo iškilmingos Mišios.

d) Ypatingieji aukštesniųjų šventimų padariniai yra:

 

a) subdiakonatas teikia teisę ir galią tiesiogiai patarnauti kunigui prie altoriaus per iškilmingas Mišias, giedoti Mišių lekciją, liesti šventus indus ir kitus reikmenis ir pan.;

b) diakonatas įgalina dar artimiau patarnauti kunigui per iškilmingas Mišias, giedoti Evangeliją, sakyti pamokslus, o esant reikalui net iškilmingai teikti Krikštą ir dalyti Komuniją;

c) kunigo šventimas įgalina konsekruoti duoną ir vyną į Kristaus Kūną ir Kraują, atleisti nuodėmes, teikti sakramentus ir sakramentalijas, mokyti žmones ir t. t.;

d) vyskupo šventimas, be kitų kunigo teisių ir pareigų, įgalina teikti Sutvirtinimo ir Kunigystės sakramentus, konsekruoti liturginius indus, bažnyčias, varpus, aliejus ir t. t.

Šis šventimas suteikia kunigiškos galios ir teisių pilnumą. Neretai jis laikomas kunigo šventimo tąsa, o ne atskiru šventimu.


[91] Codex iuris canonici (1917), c. 119, 120, 121.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku