II. ARTIMIAUSIAS ŽMOGAUS TIKSLAS ARBA UŽDAVINYS ŠIAME PASAULYJE
Žmogaus uždavinys
1. Amžinąją laimę žmogus gauna ne šiaip sau, be jokių pastangų, o turi ją nusipelnyti, kol gyvena šiame pasaulyje.
Todėl gyvenimas šiame pasaulyje Šventajame Rašte vadinamas sėjimu pjūties dienai (Mt 13, 24–30), darbo metu vynuogyne (Mt 20, 1–16), pelno rinkimu iš gautųjų talentų (Mt 25, 14–30), turtų krovimu danguje (Mt 6, 20), bėgimu lenktynėse (1 Kor 9, 24) ir pan. „Nuo šiol bus palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip ... jie turi atilsėti nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi“, – sakoma apie tinkamai pabaigusius gyvenimą šiame pasaulyje (Apr 14, 13).
Žmogus nusipelno amžinąją laimę, stengdamasis Dievą:
a) pažinti kaip aukščiausiąją Tiesą,
b) mylėti antprigimtine meile kaip didžiausią Gėrį,
c) garbinti kaip vyriausiąjį Valdovą ir Jam tarnauti.
Tai ir sudaro artimiausią žmogaus tikslą arba jo uždavinį šiame pasaulyje.
Uždavinio svarbumas
2. Atlikti šį uždavinį yra be galo svarbu. Juk nuo to priklauso visas amžinasis žmogaus likimas. Vos peržengęs amžinybės slenkstį, žmogus tuojau išgirsta sprendimą: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“ (Mt 25, 21) arba: „Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“ (Mt 25, 30)
Pabrėždamas, koks svarbus šis uždavinys, Viešpats Jėzus ne kartą jį vadino pirmutiniu, aukščiausiuoju, vieninteliu žmogaus gyvenime. Juk žinomi Jo žodžiai: „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!“ (Mt 16, 26) „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo.“ (Mt 6, 33) „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno.“ (Lk 10, 41–42)
Jį galima atlikti
3. Paskyręs žmogui šį uždavinį, Dievas padarė, kad jį būtų galima atlikti, nes:
a) apreiškė tiesas, kuriomis žmogus turi tikėti,
b) davė pažinti savo valią, kurią jis privalo vykdyti,
c) teikia malonių, kuriomis jis turi naudotis.
Kaip jį atlikti
4. Žmogus atlieka savo uždavinį šiame pasaulyje ir tuo nusipelno amžinąją laimę, kai:
a) tiki viskuo, ką Dievas apreiškė, t. y. pažįsta Dievą, kiek Jis leidžiasi žmonėms pažįstamas,
b) vykdo Dievo valią, t. y. Dievą myli, garbina ir Jam tarnauja,
c) naudojasi Dievo malonėmis, t. y. antprigimtinio tikslo siekia antprigimtinėmis priemonėmis.
