X. APIE KETURIAS DANGAUS KERŠTO BESIŠAUKIANČIAS NUODĖMES
Nuodėmės, besišaukiančios dangaus keršto
1. Nuodėmės, kurios šaukiasi dangaus keršto, yra šios:
a) sąmoningas nekalto žmogaus nužudymas;
Nekaltas žmogus yra ne tik suaugęs sveikas vyras ar moteris, bet ir merdintis ligonis ir dar negimęs, vos tik užsimezgęs kūdikis. „Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs iš žemės! Todėl būk prakeiktas toli nuo žemės, kuri atvėrė savo burną priimti tavo brolio kraują iš tavo rankos“, – tarė Dievas Kainui, kai tas įvykdė pirmąją pasaulyje žmogžudystę. (Pr 4, 10–11) Ne kitaip Jis pareiškia ir kiekvieną kitą kartą, kai tik sąmoningai nužudoma nekaltą žmogų.
b) sodomijos nuodėmė;
Ji yra tada, kai tos pačios lyties asmenys tarp savęs paleistuvauja. Taip elgėsi be galo ištvirkę Sodomos, Gomoros ir kitų aplinkinių miestų gyventojai, kuriuos Dievas už tai sunaikino ugnimi iš dangaus. „Šauksmas prieš Sodomos žmones, pasiekęs Viešpatį, pasidarė toks garsus, kad Viešpats atsiuntė mus jos sunaikinti“, – taip kalbėjo Abraomui angelai, Dievo pasiųsti nubausti tų miestų. (Pr 19, 13)
c) beturčių, našlių ir našlaičių skriaudimas;
„Argi našlės skruostais tekančios ašaros neapkaltina žmogaus, privertusio jas lietis?“ – sakoma apie tai Šv. Rašte. (Sir 35, 15)
d) atlyginimo nemokėjimas nekaltiems tarnams ir samdiniams.
„Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, pjovėjų aimanos prasiskverbė į kareivijų Dievo ausis“, – sako apaštalas šv. Jokūbas. (Jok 5, 4)
Jų pavadinimo priežastis
2. Šios nuodėmės vadinamos besišaukiančiomis dangaus keršto dėl to, kad jos yra tokios nedoros, jog reikalauja, kad Dievas, nežiūrėdamas nepaprasto savo gailestingumo ir atlaidumo, kuo greičiau už jas nubaustų.
Kaip žinome iš daugelio Šv. Rašto pasakojimų, Dievas neretai taip ir daro. Už šitokias nuodėmes Jis sutrumpina atgailos laiką ir skiria skaudžias bausmes tiek šiame pasaulyje, tiek amžinybėje.
