II. NETEISĖTAS SVETIMOS NUOSAVYBĖS SUNAIKINIMAS AR SUŽALOJIMAS
Sąvoka
1. Svetimos nuosavybės sunaikinimas ar sužalojimas nuo jos pasisavinimo skiriasi tuo, kad čia, nors padaroma artimui žala, bet pats skriaudėjas neturi iš to sau jokio pelno. Ne kiekvienas veiksmas, kuriuo sunaikinama ar sužalojama svetima nuosavybė, yra nuodėmė. Kad būtų nuodėmė, reikia:
a) kad veiksmas būtų atliktas neteisėtai, nes jeigu kas turi teisę atlikti veiksmą, tai nors juo ir sunaikina ar sužaloja svetimą nuosavybę, nenusideda;
Pavyzdžiui, kas, gindamasis nuo jį užpuolusio pikto svetimo gyvulio, jį stipriai sužeidžia ar nužudo, tas, nors padaro nemažą nuostolį savininkui, bet nenusideda, nes turi teisę gintis.
b) kad veiksmas būtų tikra žalos priežastis, o ne vien tik proga jai atsirasti;
Sakysime, jei kas numestų rusenančią nuorūką į svetimus šiaudus ir jie sudegtų, to veiksmas (nuorūkos numetimas) būtų tikra jų sudegimo priežastis, ir todėl jis neabejotinai nusidėtų. Bet jei kas numestų nuorūką ant kelio, o kilęs smarkus vėjas ją nuneštų į kiek atokiau esančią šiaudų krūvą ir ją padegtų, to veiksmas (nuorūkos numetimas) būtų tik proga užsidegti šiaudams, ir jis dėl to nebūtų nė kiek kaltas.
c) kad veiksmas būtų padarytas laisvai, t. y. su visišku proto pažinimu ir valios sutikimu.
Juk jei nėra visiško proto pažinimo ir valios sutikimo, žmogus už savo veiksmus neatsako ir todėl blogais veiksmais nenusideda, o už gerus neturi jokio nuopelno.
Nedorumas
2. Neteisėto svetimos nuosavybės sunaikinimo ar sužalojimo nedorumas yra toks pat kaip vagystės. Vadinasi, jei padaroma didelė žala savininkui, nuodėmė yra sunki, jei nedidelė – nuodėmė lengva. Ir kuo didesnė būna žala, tuo sunkesnė būna nuodėmė.
Nuodėmė yra sunki, kai artimui padaroma tokia žala, kokia atitinka paprasto darbininko vienos dienos pragyvenimo išlaidas.
Būdai
3. Yra daug ir įvairių būdų, kuriais neteisėtai sunaikinama ar sužalojama svetima nuosavybė. Dažniausiai pasitaiko šie:
a) išmindžiojami pasėliai ar pievos, nulaužiami medeliai ar nukertami medžiai;
b) sužeidžiami ar nužudomi gyvuliai;
c) girtavimu, neprotingais lošimais ar bet kokiu turto eikvojimu šeima įtraukiama į vargą;
d) tingiai, apsileidusiai atliekamas suderėtas darbas;
e) apkalbomis ar šmeižtais nuo amatininkų ar pirklių atitraukiami žmonės;
f) tarnai duoda išmaldą iš savo šeimininkų turto be jų sutikimo.
Išmalda yra labai geras dalykas, bet ją galima duoti tik iš savo turtų, o jokiu būdu ne iš svetimų. Duodant iš svetimų be savininko sutikimo, padaroma nuodėmė.
