III. ATLAIDŲ GAVIMAS
Ar dažnai galima gauti atlaidus
1. Visuotinius atlaidus paprastai galima gauti tik kartą per dieną.
Tai bendroji taisyklė. Tačiau yra atlaidų, apie kuriuos pasakyta: „toties quoties“. Šiuos atlaidus galima gauti tiek kartų, kiek kartų per dieną atliekami Bažnyčios įsakyti darbai. Pavyzdžiui, Porciunkulės (rugpjūčio 2 d.), Vėlinių dienos ir kai kuriuos kitus visuotinius atlaidus galima gauti per dieną tiek kartų, kiek kartų įvykdomos sąlygos jiems gauti, t. y. aplankomos paskirtos bažnyčios ir sukalbamos įsakytos maldos. Savaime suprantama, turi būti atlikta išpažintis ir priimta šv. Komunija.
Dalinius atlaidus paprastai galima gauti tiek kartų, kiek kartų atliekami įsakyti darbai, sakysime, sukalbamos nustatytos maldos, aplankoma bažnyčia ir pan.
Sąlygos atlaidams gauti
2. Kad gautų atlaidus, žmonės turi būti jų verti. Šiam tikslui reikia, kad jie:
a) būtų pakrikštyti, nes tik Krikštas atidaro žmogui duris į bažnytinių turtų bei nuopelnų lobyną;
b) būtų laisvi nuo ekskomunikos, nes vienas iš šios bausmės padarinių yra durų uždarymas atlaidams[130];
c) turėtų pašvenčiamąją malonę.
Laikinoji bausmė gali būti atleista tik tada, kai jau atleistos sunkios nuodėmės ir amžinoji bausmė už jas. Tai būtina sąlyga atlaidams gauti. Jei kartais atlaidams gauti įsakyta keletas darbų, tai pakanka turėti pašvenčiamąją malonę atliekant bent paskutinį darbą, sakysime, lankant paskutinį kartą bažnyčią ar kalbant paskutines maldas.
Norint gauti visuotinius atlaidus, reikia turėti ne tik pašvenčiamąją malonę, bet ir būti laisvam nuo bet kokios mažosios nuodėmės. Juk šie atlaidai teikia visišką laikinosios bausmės atleidimą. Bet toks atleidimas neįmanomas, kol nėra atleistos ne tik sunkiosios, bet ir mažosios nuodėmės. Todėl yra be galo svarbu kiekvieną kartą, kai norima gauti visuotinius atlaidus, sužadinti nuoširdų gailestį, kuris naikina nuodėmes ir taip pašalina kliūtį atlaidams gauti.
Būtini veiksmai atlaidams gauti
3. Bažnyčia teikia atlaidus tik už tam tikrus veiksmus. Tokie veiksmai paprastai yra intencija ir kai kurie darbai, pavyzdžiui, išpažintis, Komunija, bažnyčios aplankymas, maldos ir kt.
Intencija
4. Atlaidams gauti yra būtina sužadinti intenciją.
Tai bendroji taisyklė norintiems įsigyti bet kokius nuopelnus. Atlaidai yra Dievo dovana. Ji duodama tik tiems, kurie jos trokšta. Suprantama, pakanka bendros, pavyzdžiui, ryte padarytos intencijos įsigyti visiems tą dieną galimiems gauti atlaidams ir nėra reikalo jos kartoti prieš kiekvieną atliekamą darbą.
Įsakyti darbai
5. Be intencijos Bažnyčia įsako dar kai kuriuos darbus, kuriuos norintieji gauti atlaidus privalo atlikti nustatytu laiku ir būdu.
Jei įsakyta keletas darbų, tai juos galima atlikti bet kokia tvarka. Pavyzdžiui, kai įsakoma atlikti išpažintį ir priimti Komuniją bei aplankyti bažnyčią ar kurią kitą vietą, tai nurodytą vietą galima lankyti prieš išpažintį ir Komuniją arba po jų. Savaime suprantama, išpažintį būtina atlikti prieš Komuniją, jei turima sunkių nuodėmių. Neretai minima, kad atlaidai gaunami „įprastomis sąlygomis“. Šiuos žodžius reikia suprasti taip: atlaidams gauti būtina išpažintis, Komunija, bažnyčios aplankymas ir pasimeldimas Šv. Tėvo intencija.
Atlaidai dažnai yra pririšti prie tam tikrų dienų, sakysime, Porciunkulės ar Vėlinių dienų. Tokiais atvejais galima išpažintį atlikti likus aštuonioms dienoms iki atlaidų dienos ar po jos.[131] Rekolekcijų ar misijų atlaidams gauti išpažintį galima atlikti dar per aštuonias dienas po atlaidų.
Visi, kurie įpratę išpažintį atlikinėti bent du kartus per mėnesį ir kasdien priimti Komuniją, jei kartą kitą per savaitę jos ir nepriima, gali gauti atlaidus be atskiros išpažinties, nors ji čia būtų ir įsakyta. Išimtį sudaro jubiliejiniai atlaidai, kuriems gauti visuomet yra būtina speciali išpažintis.[132]
Komuniją atlaidams gauti galima priimti vieną dieną prieš atlaidus ar per aštuonias dienas po jų.
Kitus atlaidams gauti įsakytus darbus reikia atlikti nurodytu laiku ir būdu. Komunija atlaidams gauti gali būti ir Velykinė, išskyrus jubiliejinius atlaidus, kuriems gauti reikalinga atskira išpažintis.[133]
Jei atlaidams gauti yra įsakyta aplankyti nurodytą bažnyčią, tai joje galima atlikti ir visus kitus darbus, sakysime, priimti šv. Komuniją. Jei bažnyčia nėra nurodyta, galima aplankyti bet kurią savo nuožiūra pasirinktą bažnyčią ar net viešąją koplyčią. Bažnyčią galima lankyti jau išvakarėse, pradedant 12 valanda. Lankymą reikia baigti atlaidų dieną iki 24 valandos. Bažnyčios lankymas reiškia, kad reikia į ją užeiti, pagarbinti Dievą, pasimelsti, priimti šv. sakramentus ir pan. Jei šia proga įsakyta sukalbėti kai kurias maldas, reikia tai padaryti.[134]
Atlaidams gauti paprastai įsakoma pasimelsti Šv. Tėvo intencija. Jei nėra nurodyta, kokias maldas kalbėti, tai pakanka pasirenkamų savo nuožiūra. Bet jei maldos yra išvardytos, jų keisti negalima.
Per atlaidus „toties quoties“, taip pat Porciunkulės ar Vėlinių dienomis lankant bažnyčią, įsakyta sukalbėti bent po šešis „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“. Neretai būna nurodomos ir kitokios maldos.
Įsakytas maldas galima kalbėti bet kuria kalba, jei tik tekstas patvirtintas vyskupo ar jam lygaus asmens. Maldose nevalia nieko iškreipti, nieko iš jų atimti ar prie jų pridėti.[135]
Šv. Tėvas pageidauja, kad tikintieji kuo daugiau melstųsi už Bažnyčios ir visos krikščionijos reikalus, už nusidėjėlių atsivertimą, už taiką ir vienybę tarp krikščioniškųjų tautų. Todėl šiuos reikalus reikia atsiminti, kai įsakoma melstis Šv. Tėvo intencija.
[130] Codex iuris canonici (1917), c. 2262.
[131] Codex iuris canonici (1917), c. 931.
[132] Codex iuris canonici (1917), c. 931, 3.
[133] S. Congr. Indulg. 1844 m. gegužės 10 d.
[134] S. Poenit. 1930 m. rugsėjo 20 d.
[135] Codex iuris canonici (1917), c. 934.
