II. DORUMO VERSMĖS

Sąvoka

1. Kai žmogus sąmoningai atlieka kokį nors veiksmą, pavyzdžiui, duoda išmaldą, keikiasi ir t. t., tai jo veiksme aiškiai matyti trys tam tikros dalys arba elementai: a) veiksmo dalykas arba objektas, pavyzdžiui, išmalda, keiksmas; b) tikslas arba intencija, kurią turi žmogus, atlikdamas tą veiksmą, pavyzdžiui, atsilyginti už savo nuodėmes duodant išmaldą, atkeršyti artimui jį keikiant; c) aplinkybės, kuriomis atlieka tą veiksmą: pavyzdžiui, duoda gausią išmaldą, keikiasi prie mažų vaikų ir t. t. Tos trys dalys gali arba derintis su dorumo norma, arba ne. Jei jos visos derinasi, veiksmas yra doras, jei kuri iš jų nesiderina, veiksmas yra nedoras. Taigi nuo jų priklauso dorinė veiksmų vertė, todėl jos ir vadinamos dorumo versmėmis.

Veiksmas dorinės vertės atžvilgiu

2. Veiksmo dalykas dorinės vertės atžvilgiu gali būti trejopas: a) doras arba geras, jei atitinka dorumo normą, pavyzdžiui, duoti išmaldą, melstis; b) nedoras arba blogas, jei prieštarauja dorumo normai, pavyzdžiui, keiktis, vogti; c) abejingas, jei neturi jokio ryšio su dorumo norma, pavyzdžiui, valgyti, vaikščioti ir t. t.

Tačiau reikia pasakyti, kad abejingas gali būti tik veiksmo dalykas, jokiu būdu ne pats veiksmas. Veiksmas visada būna arba doras, arba nedoras, o abejingo veiksmo nėra. Jei jo dalykas yra abejingas, tai dorumą ar nedorumą jis gauna iš tikslo arba intencijos ir iš aplinkybių.

Dorinė veiksmo vertė, kylanti iš dalyko

3. Iš dalyko kylanti dorinė veiksmo vertė yra pirmoji ir esminė.

Yra pirmoji, nes pirmesnė už tą, kuri kyla iš tikslo ar aplinkybių. Yra esminė, kadangi nulemia veiksmo dorumą ir išlieka visada, nors tikslas ar aplinkybės būtų pakitusios. Pavyzdžiui, vogti, nors ir iš labai turtingo asmens, turint tikslą duoti išmaldą, yra nedora.

Dorinė veiksmo vertė, kylanti iš tikslo arba intencijos

4. Veiksmą atliekančio asmens tikslas arba intencija turi didelę įtaką dorinei veiksmo vertei, nes:

a) Iš savaime abejingo dalyko einą veiksmai dėl jos pasidaro arba geri, arba blogi;

Pavyzdžiui, skaityti kokį romaną savaime nėra nei geras, nei blogas veiksmas. Bet skaityti romaną, turint intenciją ką nors naudingo sužinoti, jau yra geras veiksmas; o skaityti jį norint rasti jame kokių gašlumą žadinančių vaizdų – nedoras veiksmas.

b) Veiksmą, kurio dalykas yra geras, gera intencija padaro dar geresnį, o bloga – visiškai ar dalinai blogą;

Pavyzdžiui, duoti išmaldą savaime yra geras veiksmas, bet duoti ją kaip atgailą už savo nuodėmes – dar geresnis. Duoti išmaldą, turint norą atitraukti šelpiamą artimą nuo tikėjimo, jau yra blogas veiksmas.

Bloga intencija paverčia gerą veiksmą visiškai blogu, jei ji yra labai nedora ir jei tik ja vadovaujantis veiksmas atliekamas. Pavyzdžiui, jei duodama išmalda tik norint atitraukti šelpiamą asmenį nuo tikėjimo. Bet jeigu blogoji intencija nėra labai nedora arba jeigu vadovaujamasi ne tik ja viena, bet dar ir kitomis geromis intencijomis, savaime geras veiksmas virsta tik dalinai blogu. Pavyzdžiui, jeigu kas duoda išmaldą, norėdamas pelnyti sau tuščią garbę, bet drauge ir sušelpti stokojantį, tada šis veiksmas yra tik dalinai nedoras.

c) Veiksmas, kurio dalykas yra blogas, nors būtų padarytas ir vadovaujantis gera intencija, vis tiek pasilieka blogas, nors ne toks blogas, kaip kad būtų padarytas turint blogą tikslą;

Pavyzdžiui, vogti tam, kad būtų galima turėti iš ko duoti išmaldą, yra nedora, nors mažiau nedora, negu vogti tam, kad būtų galima turėti už ką pasigerti.

Taigi Katalikų Bažnyčia anaiptol nemoko ir niekada nemokė, jog tikslas pateisina priemones.

Deja, tai neretai jai prikaišioja priešai, kurie ir patys dažniausiai taip moko ar elgiasi.

d) Jei savaime geras veiksmas daromas vadovaujantis daugeliu gerų intencijų, tai jis iš visų jų gauna gerumo.

Todėl labai naudinga, atliekant gerą veiksmą, turėti kuo daugiau gerų intencijų, kad mūsų nuopelnai būtų gausesni.

Tačiau, darant gerą veiksmą, nėra būtino reikalo turėti kartu ir aiškią gerą intenciją. Pakanka, jeigu tik toks veiksmas nėra daromas bloga intencija. Bet, žinoma, yra daug geriau, jei čia vadovaujamasi aiškia gera intencija, o juo labiau, jei tokių intencijų yra daug.

Veiksmų aplinkybės

5. Aplinkybės, kurios daro įtaką veiksmų dorinei vertei yra šios: kas? ką? kokiomis priemonėmis? kodėl? kaip? kur? kada?

Kas? T. y. koks asmuo atlieka veiksmą. Juk, pavyzdžiui, doriniu atžvilgiu yra daug vertingesnė išmalda, kurią duoda neturtingas asmuo, nei lygiai tokia pat turtingo duodama išmalda. Taip pat daug sunkiau nusideda skaistybei susituokęs asmuo negu nesusituokęs ir t. t.

Ką? Tai veiksmo dalykas. Aišku, kad to paties asmens duodama didesnė išmalda doriniu atžvilgiu yra vertingesnė už mažą; arba mažai vertingo daikto pavogimas yra ne tokia didelė nuodėmė nei labai vertingo ir pan.

Kokiomis priemonėmis? Vadinasi, leistinomis ar neleistinomis. Jeigu kas, pavyzdžiui, keršydamas kokiam parduotuvės savininkui, tik apkalbinėjimais atitraukinėtų nuo jo pirkėjus, tas mažiau nusikalstų, nei tai darydamas šmeižtais, nes šmeižtai yra visiškai neleistina priemonė.

Kodėl? Tai tikslo aplinkybė. Ją jau esame aptarę kalbėdami apie veiksmų tikslą.

Kaip? T. y. ar veiksmas atliekamas rimtai, su atsidėjimu, uoliai, ar tik šiaip sau, paviršutiniškai, apsnūdusiai? Juk, pavyzdžiui, ta pati malda yra daug vertingesnė kalbant uoliai, nei kalbant ištižusiai.

Kur? Tai vietos aplinkybė. Pavyzdžiui, pirkliauti Dievo garbei nepaskirtoje vietoje yra doras veiksmas, o paskirtoje – nedoras.

Kada? Tai laiko aplinkybė. Pavyzdžiui, valgyti mėsą ketvirtadienį nėra nedoras veiksmas, o penktadienį – nedoras.

Aplinkybių įtaka dorinei veiksmų vertei

6. Aplinkybės turi tam tikrą įtaką dorinei veiksmų vertei:

a) Savaime geras veiksmas dėl aplinkybių gali pasidaryti dar geresnis ar blogesnis ;

Pavyzdžiui, saugoti skaistybę šiaip sau yra geras veiksmas, dėl įžado – dar geresnis; pirkliauti yra geras veiksmas, tai daryti bažnyčioje – blogas.

b) Savaime blogas veiksmas dėl aplinkybių negali pasidaryti geras, tik dar blogesnis,

Pavyzdžiui, keiktis prie mažų vaikų yra nedoresnis veiksmas, negu keiktis tik prie suaugusių žmonių.

c) Savaime geras ar blogas veiksmas dėl aplinkybių gali virsti nauja gerumo ar blogumo rūšimi.

Pavyzdžiui, saugoti skaistybę savaime yra geras veiksmas, saugoti ją dėl įžado jau yra veiksmas, turįs naujos rūšies gerumo. Nusikalsti skaistybei yra nedoras veiksmas, bet nusikalsti jai po padaryto įžado jau yra naujos rūšies blogumo veiksmas. Dera pasakyti, kad aplinkybes, pakeitusias nuodėmės rūšį, privaloma nurodyti per išpažintį.