DIEVAS IR ŽMOGUS

Tradicinis lietuviškas katalikų katekizmas
Prel. dr. Feliksas Bartkus, kan. dr. Pijus Aleksa

IV. KAI KURIOS YPATINGOSIOS MALDOS

Skyriaus turinys

1. Bažnyčia naudoja daug ir įvairių maldų, bet kai kurios jų yra vertos ypatingo dėmesio. Tokios maldos yra Viešpaties malda, Angelo pasveikinimas, Viešpaties angelas, šv. Rožančius, religinės procesijos, maldingos kelionės, bažnytinių brolijų maldos.

Viešpaties malda

2. Žinomiausia Viešpaties malda „Tėve mūsų“.

Jos išmokė pats Jėzus savo garsiajame kalno pamoksle, kuriame paskelbė daugybę ir kitų pagrindinių tikėjimo tiesų (Mt 6, 9). Ją sudaro įvadas ir septyni prašymai, be galo gražiai apimantys svarbiausius žmogaus kūno ir sielos reikalus.

Įvade mes stojame Dievo akivaizdoje ir sveikiname Jį, sakydami: „Tėve mūsų, kuris esi danguje.“ Tai gražus nuteikimas ir parengimas maldai! Po įvado mes reiškiame pagarbą Dievui ir nuoširdų troškimą, kad Jo šventasis vardas būtų visų gerbiamas, kad Jo karalystė arba viešpatavimas įsigalėtų visame pasaulyje, kad Jo valia išsipildytų kaip danguje, taip ir žemėje. Šiuos savo pageidavimus išreiškiame žodžiais: „Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje.“

Po pareikštos pagarbos Dievui išdėstome Jam savo gyvybinius reikalus ir prašymus: prašome, kad Jis mums kasdien duotų tai, ko reikia mūsų sielai ir kūnui, kad atleistų mums pasitaikiusius nusikaltimus, pažadėdami pirma atleisti savo kaltininkams; kad saugotų mus nuo visokių pagundų ir suteiktų jėgų joms atsispirti; galop, kad saugotų mus nuo visokio pikto, ypač nuo amžinosios pražūties. Visa tai išreiškiame žodžiais: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams, ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.“ Maldą baigiame žodžiu „Amen“, kuris reiškia troškimą, kad visa tai, ko prašome, išsipildytų.

Taigi Viešpaties malda yra be galo kilni. Ją sukūrė pats Išganytojas. Be to, ji yra nuostabiai turininga ir graži. Joje telpa visą mūsų sielos ir kūno gyvenimą apimą prašymai. Be to, ją lydi kilniausių dorybių aktai, t. y. gilaus tikėjimo, meilės, gailesčio, atsidavimo Dievo valiai ir pan. Todėl ji verta, kad mes ją kalbėtume visą savo gyvenimą, nuo lopšio iki karsto, kalbėtume net po keletą kartų per dieną. Nieko kilnesnio ir gražesnio sukurti neįmanoma.

Angelo pasveikinimas

3. Pirmąją vietą po Viešpaties maldos turi Angelo pasveikinimas, arba „Sveika, Marija“.

Savo vardą ji yra gavusi nuo to, kad svarbiausią jos dalį sudaro arkangelo Gabrieliaus žodžiai, kuriais jis pasveikino Švč. Mergelę Mariją pranešdamas, kad Dievas išrinko ją savo Sūnaus Motina. Tai visiems mums gerai žinomi žodžiai: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Tu pagirta tarp moterų.“ (Lk 1, 28)

Prie šios pagrindinės dalies Bažnyčia pridėjo šv. Elzbietos žodžius: „Ir pagirtas tavo įsčių vaisius.“ (Lk 1, 42)

Trečiąją Angelo pasveikinimo maldos dalį sudaro Bažnyčios paskatinimas, kad tikintieji savo prašymuose kreiptųsi į Dievą per Mariją. Tai yra žodžiai: „Šventoji Marija, Dievo Motina, melski už mus nusidėjėlius dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.“

Taigi ir šioji malda tiek dėl savo kilmės, tiek ir dėl turinio yra verta didelės pagarbos. Tai gražus himnas Švč. M. Marijos garbei.

Viešpaties angelas

4. Trečioje vietoje tarp mūsų kasdienių maldų yra „Viešpaties angelas“.

Šią maldą sudaro trumpi žodžiai, kurie primena Dievo Sūnaus įsikūnijimo aplinkybes: arkangelo apreiškimą, Marijos sutikimą būti Dievo Sūnaus Motina ir patį įsikūnijimo įvykį. Šie žodžiai yra: „Viešpaties angelas apreiškė Marijai, ir pradėjo iš Šventosios Dvasios. Štai aš Viešpaties tarnaitė, teesie man pagal tavo žodį. Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.“

Po kiekvieno sakinio įterpiama viena „Sveika, Marija“. O visa malda baigiama trumpu prašymu, kad Dievas leistų mums pasinaudoti įsikūnijimo vaisiais.

Šią maldą Bažnyčia pataria kalbėti tris kartus per dieną: ryte, vidurdienį ir vakare. Jos kalbėjimo laiką praneša bažnyčių varpai. Be galo gražu ir kilnu yra prisitaikyti prie šio Bažnyčios pageidavimo ir kasdien kalbėti šią trumpą, bet gražią maldelę.

Rožančiaus malda

5. Šv. Rožančius yra rinkinys įvairių maldų: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“, „Tikiu Dievą Tėvą“ ir kitų.

Rožančiaus pavadinimas kilo iš lotynų kalbos žodžio „rosarium“, kuris reiškia rožių arba gėlių darželį. Šiuo žodžiu norima pabrėžti gražų Rožančiaus maldos turinį. Tai tikras dvasinis gėlynas.

Rožančiaus malda yra labai patariama. Ją siūlo kalbėti Švč. M. Marija savo apsireiškimuose Lurde ir Fatimoje. Ją siūlo Bažnyčia, teikdama gausius atlaidus tiems, kurie ją kalba. Ji visuomet buvo ir yra tradicinė lietuvių malda. Retai kuri tauta yra taip pamilusi Rožančių, kaip lietuviai. Visi lietuviai yra Rožančiaus brolijos nariai. Rožančiaus malda visą laiką skambėjo Lietuvos bažnyčiose, namuose, prie Marijos altorių bei paveikslų. Kiekvienas lietuvis rožančių nešiojasi su savimi ir ima į rankas, žengdamas į karstą. Būtų gera ir gražu, jei lietuviai neatsiskirtų nuo savo pamėgtosios Rožančiaus maldos ir tremtyje, jei joje ieškotų paguodos savo sunkiuose bandymuose ir su ja skintųsi kelią į laisvą tėvynę.

Religinės procesijos

6. Nuo senų laikų Bažnyčia naudoja įvairias religines procesijas: Dievo Kūno, Kryžiaus dienų, Vėlinių dienos, Švč. Sakramento ir kt.

Šios procesijos teikia progą viešai pareikšti savo tikėjimą, pagarbinti Dievą, Jį permaldauti, Jam padėkoti, paprašyti Jį įvairių malonių. Tai labai gražios ir vertintinos bendros tikinčiųjų maldos.

Maldingos kelionės

7. Nuo senovės yra žinomos ir Bažnyčios palaikomos maldingos tikinčiųjų kelionės.

Jau pirmaisiais amžiais krikščionys maldingai lankydavo Viešpaties Jėzaus gyvenimo ar kančios pašventintas vietas, sakysime, Jeruzalę. Jie lankydavo ir lanko taip pat tas vietas, kurias savo gyvenimu, mirtimi ar palaikais pašventino šventieji. Nuo seno taip pat žinomos kelionės į įvairias stebuklais pagarsėjusias vietas, pavyzdžiui: Lurdą, Fatimą, o Lietuvoje ? į Šiluvą, Vilnių, Žemaičių Kalvariją, Pažaislį ir kitur.

Šios kelionės taip pat teikia gražią progą viešai pareikšti savo religingumą, pasitikėjimą Dievu ir padėką Jam, šventiesiems ir Švč. Mergelei Marijai, gauti įvairių įvairiausių malonių ir sielos, ir kūno reikaluose.

8. Savotiška maldos forma yra priklausymas bažnytinėms brolijoms ar šiaip maldingiems susibūrimams.

Nuo seno yra žinomos Rožančiaus, Škaplierių, Švč. Sakramento, Krikščioniškojo mokslo ir panašios brolijos. Taip pat žinomos ir įvairios maldingos sąjungos, kaip antai Maldos apaštalavimo, Šv. Juozapo mirštantiesiems gelbėti, Brangiausiojo Kraujo sąjungos, Marijos sodalicijos ir pan.

Visos šios brolijos ir sąjungos sėkmingai palaiko bei žadina religinį sąjūdį, skatina tikinčiuosius religiniams bei apaštalavimo darbams, plečia ir palaiko religinę ir sakramentinę praktiką. Todėl jas Bažnyčia labai palaiko ir pataria, bet įsakymo priklausyti joms nėra. Taip pat jų įstatai nesaisto tikinčiųjų nuodėme. Vadinasi, jei tikintieji joms nepriklauso arba priklausydami nevykdo jų įstatų, nenusideda.

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku