IV. SUTVIRTINIMO APEIGOS
Sutvirtinimo tėvai
1. Kiekvienas sutvirtinamasis privalo turėti sutvirtinimo tėvą arba motiną.
Berniukai turi tėvą, mergaitės – motiną. Neleidžiama turėti daugiau kaip vieną tėvą ar motiną.
Sutvirtinimo tėvai turi būti verti savo pareigų.
Jie patys turi būti sutvirtinti, sulaukę bent 14 metų amžiaus, būti geri savo pareigas atliekantys katalikai, šiam reikalui pakviesti sutvirtinamojo tėvų ar globėjų, arba bent klebono.
Sutvirtinimo tėvai negali būti dvasininkai be vyskupo leidimo, vienuoliai ar vienuolės be savo vyresniųjų sutikimo. Tėvais negali būti sutvirtinamojo tėvas, motina, krikšto tėvai, vyras ar žmona.
Jų pareigos
2. Sutvirtinimo tėvai apeigų metu privalo sutvirtinamąjį fiziškai liesti uždėdami savo dešiniąją ranką ant jo dešiniojo peties. Tuo jie įsipareigoja sutvirtinamąjį globoti, ypač rūpintis jo religiniu bei doriniu auklėjimu.
Šią pareigą sutvirtinimo tėvai privalo atlikti ypač tada, kai sutvirtinamasis yra našlaitis arba kai jo tėvai ar tiesioginiai globėjai netinka auklėjimo pareigoms.
Sakramento apeigos
3. Sutvirtinimas paprastai teikiamas bažnyčioje ar šventoriuje. Svarbiausios jo apeigos yra šios:
Sutvirtinimo vietoje vyskupas, ištiesęs rankas į sutvirtinamuosius, kalba tam tikras maldas, prašydamas jiems septynių Šventosios Dvasios dovanų. Po to jis eina iš eilės prie kiekvieno sutvirtinamojo ir atlieka sakramento teikimo apeigas: šv. krizma kryžiaus ženklu patepa kiekvieno kaktą, tardamas formos žodžius, lengvai užgauna sutvirtinamojo veidą ir sako: „Ramybė su tavimi.“ Tuo primena, kad kiekvienas sutvirtinamasis turi būti pasirengęs laukti smūgių dėl tikėjimo išpažinimo ir juos kantriai pakelti. Čia pat einąs vienas iš kunigų pateptą sutvirtinamojo kaktą nušluosto vata.
Po apeigų vyskupas vėl grįžta į tą pačią vietą, kur pradėjo apeigas, teikia savo ganytojišką palaiminimą ir naujiesiems Kristaus kariams taria pamokymo bei padrąsinimo žodį. Visi sutvirtintieji, vienam iš kunigų vadovaujant, garsiai kalba „Tikiu Dievą Tėvą“, „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“.
Priimantieji Sutvirtinimą privalo dalyvauti visose jo apeigose, pradedant vyskupo atvykimu bei jo pirmosiomis maldomis ir baigiant iškilmingu palaiminimu.[32]
[32] Codex iuris canonici (1917), c. 789.
