II. ŠVENTOJI DVASIA SAVO DARBUOSE
Mūsų pašventimas
1. Šventoji Dvasia pašventina mus antprigimtine malone, kurią mums teikia ypač per šv. sakramentus.
Mūsų pašventimą, tiesa, atlieka visi Švč. Trejybės asmenys, bet kadangi tai neapsakomos Dievo meilės darbas, ypatingu būdu jis priskiriamas Šventajai Dvasiai, kuri kyla iš Tėvo meilės Sūnui ir Sūnaus meilės Tėvui ir Šventajame Rašte ne kartą vadinama meilės Dvasia.
Dovanos
2. Be antprigimtinės malonės gauname taip pat septynias Šventosios Dvasios dovanas: 1) išmintį, 2) protą, 3) sumanumą, 4) tvirtumą, 5) mokslą, 6) pamaldumą, 7) Dievo baimę.
Pašvenčiamoji ir veikiančioji malonė įgalina mus daryti gerus, antprigimtiniu atžvilgiu vertingus darbus. Kad sunkesniais atvejais, kurių mūsų gyvenime neretai pasitaiko, galėtume išvengti blogio ir daryti gera, mums reikia ypatingos pagalbos. Ją mums teikia Šventoji Dvasia savo septyniomis dovanomis.
Šventoji Dvasia Bažnyčioje
3. Savo atpirkimo vaisius Viešpats Jėzus pavedė Bažnyčiai, kad dalytų juos žmonėms. Todėl Jis jai pažadėjo atsiųsti ir regimu būdu atsiuntė Šventąją Dvasią, kad Ji visuomet pasiliktų Bažnyčioje, ją valdytų, saugotų nuo klaidų, jai vadovautų ir per ją teiktų žmonėms malonių.
Apie regimu būdu įvykusį Šventosios Dvasios atėjimą taip pasakojama Šventajame Rašte: „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.“ (Apd 2, 1–4)
Šventoji Dvasia tikinčiųjų sielose
4. Šventoji Dvasia neregimu būdu kartu su pašvenčiamąja malone ateina į kiekvieno žmogaus sielą ir pasilieka joje lyg šventovėje.
„O kadangi esate įvaikiai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ – sako šv. Paulius tikintiesiems (Gal 4, 6). „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?“ (1 Kor 3, 16)
Žmogui netekus pašvenčiamosios malonės, Šventoji Dvasia pasišalina iš jo sielos.
Kaip žinome, žmogus netenka pašvenčiamosios malonės, kai sunkiai nusideda. Kadangi sunkioji nuodėmė yra priežastis, dėl kurios Šventoji Dvasia pasišalina iš žmogaus sielos, todėl ji Šventajame Rašte vadinama Dievo šventovės išniekinimu, subjaurojimu. „Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!“ (1 Kor 3, 17)
Sekminės
5. Regimu būdu įvykusį Šventosios Dvasios atėjimą į šį pasaulį Bažnyčia iškilmingai mini per Sekmines.
Sekminės – viena didžiausių krikščioniškųjų švenčių. Jos būna 50-ąją dieną po Velykų, nes tiek laiko praėjo nuo Viešpaties Jėzaus prisikėlimo iš numirusių iki Šventosios Dvasios atėjimo. Vos tik atėjus Šventajai Dvasiai, pradėjo veikti Bažnyčia, nes apaštalai tuojau ėmė skelbti Viešpaties Jėzaus mokslą, krikštyti įtikėjusius, burti juos į tam tikras bendruomenes ir teikti jiems, esant reikalui, kitus sakramentus.
Kad tikintieji tinkamiau dalyvautų Šventosios Dvasios atėjimo šventėje ir gautų daugiau Jos malonių, Bažnyčia nori, kad jie pasiruoštų. Todėl nuo Šeštinių iki Sekminių ji pataria atlikti noveną į Šventąją Dvasią ir įsako šeštadienį prieš Sekmines griežtai pasninkauti.
