PIRMASIS BAŽNYČIOS ĮSAKYMAS

„Įsakytas šventes švęsk!“

Pirmojo Bažnyčios įsakymo turinys

1. Pirmasis Bažnyčios įsakymas liepia tas dienas, kurias Bažnyčia yra paskyrusi ypatingai Dievo ar šventųjų garbei, švęsti taip, kaip sekmadienius.

Kaip Senajame Įstatyme be septintosios dienos arba šeštadienio buvo švenčiamos dar ir kai kurios kitos dienos, norint paminėti kokias nors nepaprastas Dievo geradarybes, pavyzdžiui, išgelbėjimą nuo Holoferno, Amano ir kt., taip ir Bažnyčia nuo pat pradžių ėmė skirti ypatingas dienas Viešpaties Jėzaus, Švč. M. Marijos ar šventųjų garbei. Taip atsirado jos šventės.

Bažnyčios įsakytos šventės

2. Šiais laikais daugumoje šalių yra šios Bažnyčios įsakytos šventės: [42]

a) Viešpaties šventės: Kristaus Gimimas arba Kalėdos (gruodžio 25 d.); Kristaus Apipjaustymas arba Naujieji Metai (sausio 1 d.); Kristaus Apsireiškimas arba Trys Karaliai (sausio 6 d.); Kristaus Prisikėlimas iš numirusių arba Velykos; Kristaus Žengimas į dangų arba Šeštinės; Šv. Dvasios Atsiuntimas arba Sekminės; Švč. Trejybės šventė; Švč. Kristaus Kūno šventė arba Devintinės; Kristaus Karaliaus šventė (paskutinį spalio mėn. sekmadienį). Visos šios šventės, išskyrus Velykas, Sekmines, Švč. Trejybės dieną ir Kristaus Karaliaus šventę, dažniausiai būna ne sekmadieniais;

b) Švč. M. Marijos šventės: Švč. M. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas (gruodžio 8 d.) ir Švč. M. Marijos Ėmimas į dangų (rugpjūčio 15 d.);

c) šventųjų šventės: Šv. Juozapo (kovo 19 d.); Šv. Petro ir Pauliaus (birželio 29 d.) ir Visų Šventųjų (lapkričio 1 d.).

Be to, kiekvienoje šalyje švenčiamos savo globėjų dienos. Lietuvoje buvo švenčiama vyriausiojo globėjo Šv. Kazimiero diena (kovo 4 d.) ir tautos šventė – Švč. M. Marijos Gimimas (rugsėjo 8 d.).

Viešpaties švenčių tikslas

3. Viešpaties šventes Bažnyčia įvedė norėdama, kad mes:

a) prisimintume ir apmąstytume, ką Dievas yra padaręs dėl mūsų atpirkimo ir išganymo;

b) tinkamai Jam už tai padėkotume;

c) atgaivintume savo uolumą tarnaujant Dievui ir rūpinantis sielos išganymu.

Šventųjų švenčių tikslas

4. Šventųjų šventes Bažnyčia įvedė tam, kad:

a) pagarbintume Dievą už malones, kurias Jis suteikė šventiesiems ir suteikia mums per šventuosius;

b) prisimindami šventųjų dorybes ir laimę danguje, visomis jėgomis stengtumės siekti to, ką jie jau yra pasiekę;

c) pasiprašytume jų pagalbos ir užtarimo.

Bažnyčios švenčių šventimas

5. Bažnyčios šventes reikia švęsti taip, kaip sekmadienius, t. y. jų metu privaloma susilaikyti nuo sunkių kūno darbų ir išklausyti šv. Mišias.

Kas šios pareigos be pakankamai pateisinamos priežasties neatliktų, neabejotinai sunkiai nusidėtų.

Bažnyčios švenčių panaikinimas

6. Bažnyčia turi teisę ir galią ne tik įvesti šventes, bet ir perkelti ar panaikinti įvestas, jei to reikalauja gyvenimo aplinkybės.

Ir iš tikro, atsižvelgdama į gyvenimo aplinkybes, Bažnyčia paskutiniaisiais laikais panaikino nemažai švenčių. 2-oji Kalėdų diena arba Šv. Stepono šventė, 2-oji Velykų ir Sekminių diena, Švč. M. Marijos Apsivalymas (vasario 2 d.), Nekaltosios M. Marijos Apsireiškimas (kovo 25 d.), Švč. M. Marijos Gimimas (rugsėjo 8 d.), kai kuriose šalyse (ir Lietuvoje) Šv. Juozapo diena (kovo 19 d.) dabar jau nebešvenčiamos, nors dar neseniai buvo tikros šventės. Tačiau tomis dienomis, išskyrus Šv. Juozapo dieną, mūsų tėvynėje vis dar būdavo laikomos pamaldos kaip per tikrąsias šventes, bet pareigos išklausyti šv. Mišias ir nedirbti sunkių kūno darbų jau nebebuvo.

[42] Nuo 1996 m. sausio 24 d. Lietuvoje privalomos šventės yra tik sekmadieniai, Kalėdos, Naujieji Metai, Žolinė ir Visi Šventieji.