§ 12. SAKRAMENTALIJOS

I. SAKRAMENTALIJŲ SĄVOKA

Apibrėžimas

1. Sakramentalijos yra įvairūs veiksmai ar daiktai, kuriuos Bažnyčia yra įvedusi, kad palengvintų žmonėms suartėti su Dievu.

Kad kurį nors veiksmą ar daiktą būtų galima pavadinti sakramentalija, reikia, kad: a) jį būtų įvedusi Bažnyčia, o ne Kristus; b) jį būtų įvedusi tam, kad padėtų žmonėms suartėti su Dievu; c) jis teiktų savo vaisius ne savaime, kaip sakramentai, bet vien Bažnyčios prašomojo maldavimo galia.

Taigi sakramentalijos yra panašios į sakramentus, bet daug kuo nuo jų ir skiriasi. Jos panašios tuo, kad, kaip ir sakramentai, yra regimi veiksmai ar ženklai, skirti angamtinei pagalbai teikti. Bet jos skiriasi nuo sakramentų savo kilme, vaisiais ir veikimo būdu. Sakramentus įsteigė Viešpats Jėzus, sakramentalijas – Bažnyčia. Sakramentai, kaip jau sakyta, atleidžia mums nuodėmes, teikia ar bent padaugina pašvenčiamąją malonę, duoda sakramentinių malonių, naikina bausmes už nuodėmes, kai kurie įspaudžia mūsų sieloje neišdildomas žymes. Šias malones sakramentai teikia savaime – ex opere operato. Tai tikri Dievo malonę reiškią ir duodą ženklai. O sakramentalijos savaime neturi Dievo malonę teikiančios galios, jų vaisiai daug mažesni, nes jos neatleidžia nei nuodėmių, nei bausmių už jas, tik palengvina žmonėms suartėti su Dievu. Jas naudodami žmonės auga Dievo meilėje, maldingume. Bažnyčia savo prašomųjų maldų galia išprašo iš Dievo įvairių malonių. Be to, sakramentai teikia savo vaisius savaime, o sakramentalijos tik Bažnyčios maldų galia – ex opere operantis.

Sakramentalijos yra įvairios

2. Bažnyčios naudojamos sakramentalijos yra labai įvairios, pavyzdžiui, konsekracijos, egzorcizmai, šventinimai, laiminimai ir pan.

Konsekracijomis vadinami tie Bažnyčios šventinimai, kuriuose naudojami šv. aliejai. Gali būti atliekami bažnyčių, altorių, kai kurių liturginių indų, varpų ir panašūs šventinimai.

Egzorcizmai yra įvairios maldos ir veiksmai, kuriuos Bažnyčia naudoja piktajai dvasiai išvaryti, pavyzdžiui, kai kurios maldos Krikšto apeigose, bažnyčių ar laukų šventinimas ir t. t.

Galiausiai sakramentalijomis laikomi įvairūs Bažnyčios atliekami šventinimai ir laiminimai, pavyzdžiui, mažų vaikų, ligonių, keleivių, sutuoktinių, patalpų, susisiekimo priemonių, laukų ir įvairių kitų dalykų.

Ypatingosios sakramentalijos

3. Kai kurios Bažnyčios naudojamos sakramentalijos yra vertos ypatingo dėmesio. Tai:

a) žemesnieji kunigystės šventimai ir subdiakonatas;

Tokie šventimai, kaip jau sakyta, yra ostiarijaus, lektoriaus, egzorcisto ir akolito. Prie jų priskiriamas ir subdiakonatas. Šioms sakramentalijoms Bažnyčia teikia ypatingą reikšmę. Jos yra net privalomos tiems, kurie siekia kunigystės. Tai yra tarsi laiptai į kunigystę.

b) Verbų sekmadienį – verbų, Didįjį ketvirtadienį – aliejų, Didįjį šeštadienį – ugnies, Velykų žvakės šventinimai;

Tai ilgos, bet kartu turinčios gilią religinę prasmę ir nuo senų laikų Bažnyčios naudojamos apeigos. Didįjį ketvirtadienį pašventinti aliejai naudojami teikiant įvairias konsekracijas ir kai kuriuos sakramentus. Didįjį šeštadienį pašventintas vanduo naudojamas Krikšte ir kitais atvejais, šeštadienio ugnis ar Velykų žvakė yra Viešpaties Jėzaus atneštos šviesos bei gyvybės ženklas. Verbų šventinimas Verbų sekmadienį primena iškilmingą Viešpaties Jėzaus įžengimą į Jeruzalę prieš savo kančią.

c) iškilmingas švakių šventinimas vasario 2-ąją arba Grabnyčių dieną;

Šios apeigos primena senelio Simeono susitikimą su kūdikėliu Jėzumi Jeruzalės šventykloje ir jo pranašiškus žodžius, kad Kristus turi būti pasaulio šviesa. Tą dieną šventinamos žvakės yra gyvojo tikėjimo, meilės ir pasiaukojimo ženklas. Šias žvakes tikintiesiems įduodama į rankas mirties valandą kaip ginklą prieš piktosios dvasios puolimus.

d) pelenų šventinimas ir galvos pabarstymas jais pirmąją gavėnios dieną;

Tai nuo senų senovės naudojamas atgailos ženklas. Pelenų dieną Bažnyčia šiomis apeigomis įvesdina savo narius į gavėnios, t. y. atgailos dienas.

e) įvairūs Bažnyčios laiminimai svarbesnių sukaktuvių proga.

Tokie laiminimai atliekami 50 metų kunigystės, 50 metų santuokos jubiliejaus proga, taip pat 50 metų vienuolinių įžadų sukaktuvių proga. Daug dvasinio pakylėjimo teikia šios ir panašios sukaktuvės ir daug įvairių malonių maldauja Bažnyčia Dievą jų proga teikiamais palaiminimais.