DIEVAS IR ŽMOGUS

Tradicinis lietuviškas katalikų katekizmas
Prel. dr. Feliksas Bartkus, kan. dr. Pijus Aleksa

KETVIRTAS APAŠTALŲ TIKĖJIMO IŠPAŽINIMO SKYRIUS

„Kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas“

Skyriaus turinys

1. Ketvirtas Apaštalų tikėjimo išpažinimo skyrius mus moko, kad Viešpats Jėzus, atpirkdamas mus, kentėjo, numirė ant kryžiaus ir buvo palaidotas.

Šalies valdytojas romėnas Poncijus Pilotas čia minimas norint nurodyti laiką, kada įvyko atpirkimas, ir pabrėžti, kad kankinant ir nužudant Atpirkėją dalyvavo ne tik žydai, bet ir pagonys.

Viešpaties Jėzaus kančia prasidėjo prakaitavimu krauju Alyvų sode. Čia Jis buvo, Judui išdavus, suimtas ir nuvestas pas žydų tautos vyresniuosius. Jie pasmerkė Jį mirti ir, visaip išjuokę bei išniekinę, atidavė Poncijui Pilotui nužudyti. Tas, nerasdamas Jame kaltės, pasiuntė Jį pas Galilėjos valdovą Erodą, kuris, pasityčiojęs iš Viešpaties Jėzaus kaip iš silpnapročio, grąžino Jį atgal Pilotui. Pilotas, žydų verčiamas, pirmiausia pasmerkė Viešpatį Jėzų nuplakti (kareiviai tai atliko ne tik pačiu žiauriausiu būdu, bet tyčiodamiesi iš Jo kaip iš karaliaus, uždėjo Jam ant galvos erškėčių vainiką), o paskui ir mirti ant kryžiaus. Su sunkiu kryžiumi ant žaizdotų pečių ir su erškėčių vainiku ant galvos Jis buvo nuvestas į nužudymo vietą, Golgotos kalną, ir ten, prikaltas prie kryžiaus tarp dviejų piktadarių, numirė, atlygindamas Dievui už visas žmonių nuodėmes.

Viešpats Jėzus tikrai numirė

2. Viešpats Jėzus numirė ne tariamai, bet tikrai, t. y. Jo siela neabejotinai atsiskyrė nuo Jo kūno. Tačiau Jo dieviškasis asmuo pasiliko drauge su Jo siela ir kūnu.

Apie Viešpaties Jėzaus mirties tikrumą aiškiai kalba visi evangelistai. Pavyzdžiui, šv. Lukas sako: „Jėzus galingu balsu sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.“ Ir su tais žodžiais numirė.“ (Lk 23, 46) Šv. Jonas mini, kad kareiviai, atėję prikaltiesiems ant kryžių sulaužyti blauzdų, „priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens“ (Jn 19, 33–34). Jeigu Viešpats Jėzus tuomet dar būtų buvęs gyvas, tai šono perdūrimo būtų pakakę Jam nužudyti. Galiausiai Jo priešai fariziejai atsidėję žiūrėjo, kad Jis neabejotinai numirtų. Pagaliau jie niekuomet neneigė Jo mirties, tik Jo prisikėlimą iš numirusių aiškino tuo, jog, sargybai bemiegant, atėję Jo mokiniai ir pavogę Jo kūną (Mt 28, 13).

Kadangi Viešpačiui Jėzui numirus, dieviškasis asmuo pasiliko drauge su Jo siela ir kūnu, tad suprantama, kodėl galima sakyti ir sakoma: „Dievo Sūnus buvo palaidotas“, „Dievo Sūnus nužengė į pragarus“.

Viešpaties Jėzaus palaidojimas

3. Viešpats Jėzus po mirties buvo palaidotas. Tas faktas visiškai užtikrina, kad Jis buvo tikrai miręs.

Viešpats Jėzus ne kartą buvo sakęs, kad didžiausias Jo dievystės ir visos Jo pasiuntinystės įrodymas bus Jo prisikėlimas iš numirusių. Pavyzdžiui, kai sykį fariziejai, nesitenkindami Jo stebuklais, reikalavo iš Jo kažkokio ženklo iš dangaus, Jis atsakė: „Pikta ir neištikima karta reikalauja ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, tik pranašo Jonos ženklas. Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.“ (Mt 12, 39–40) Arba vėl, kai, Jam išvarius iš Jeruzalės šventyklos pirkliaujančius, tautos vyresnieji (kuriems pritariant vyko toji prekyba), klausė, kokia galia tai darąs, Jis atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ (Jn 2, 19) (Iš tolimesnio Evangelijos pasakojimo aiškiai matyti, kad šiuos Viešpaties Jėzaus žodžius tautos vyresnieji suprato kaip Viešpaties Jėzaus prisikėlimą iš numirusių trečiąją dieną.) Todėl Viešpats Jėzus ir norėjo, kad nebūtų jokių abejojimų Jo mirtimi. Dėl to Jis buvo palaidotas. Maža to, Jo priešai pastatė prie Jo kapo sargybą, o tai dar geriau įrodo, kad Jis tikrai prisikėlė iš numirusių.

Viešpaties Jėzaus kančios ir mirties minėjimas

4. Viešpaties Jėzaus kančią ir mirtį Bažnyčia ypatingu būdu prisimena ir mini Didįjį penktadienį, kuris yra prieš Velykas.

Kentėdamas ir numirdamas už mus, Viešpats Jėzus padarė mums didžiausią auką. Bažnyčia nori, kad mes Jam už tai atsilygintume bent šiokia tokia savo auka. Todėl ji yra įsakiusi penktadieniais susilaikyti nuo mėsiškų valgių.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku