TREČIASIS BAŽNYČIOS ĮSAKYMAS

„Pasninkus pasninkauk!“

Trečiojo Bažnyčios įsakymo turinys

1. Trečiuoju savo įsakymu Bažnyčia liepia savo nariams tam tikromis jos nustatytomis dienomis pasninkauti ir susilaikyti nuo mėsiškų valgių.

Metų dienas šiuo atžvilgiu galima suskirstyti taip: vienomis nėra pareigos nei pasninkauti, nei susilaikyti nuo mėsiškų valgių; kitomis reikia tik pasninkauti, bet pareigos susilaikyti nuo mėsiškų valgių nėra; dar kitomis yra tik pareiga susilaikyti nuo mėsiškų valgių, bet pasninko nėra; galiausiai kitomis yra pareiga ir pasninkauti, ir susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Daugiausia per metus yra tų dienų, kuriomis nereikia nei pasninkauti, nei susilaikyti nuo mėsiškų valgių, o mažiausia tų, kuriomis privaloma ir pasninkauti, ir susilaikyti nuo mėsiškų valgių.

I. PAREIGA PASNINKAUTI

Pasninko esmė

1. Pasninko esmę sudaro tai, kad galima per dieną tik vieną kartą valgyti iki soties; kitus du kartus leista tik po truputi užkąsti; maisto rūšį nustato vietos paprotys.

Vadinasi, pasninko dieną, jei ji nėra drauge ir susilaikymo arba santūros diena, galima valgyti mėsos. Tačiau tik vieną sykį, būtent tada, kai valgoma iki soties. Troškulį numalšinti galima tiek kartų, kiek reikia, nes gėrimas nelaužo pasninko.[44]

Pasninko dienos

2. Pasninkauti Bažnyčia įsako šiomis dienomis:[45]

a) visomis gavėnios dienomis, išskyrus sekmadienius ir privalomas šventes. Vadinasi, pasninkas prasideda Pelenų dieną ir baigiasi Didįjį šeštadienį. Tačiau Didįjį šeštadienį pareiga pasninkauti yra tik iki vidurdienio;

Gavėnios pasninką Bažnyčia įvedė tam, kad: a) prisimindami, kaip Viešpats Jėzus pasninkavo 40 dienų ir naktų nieko nevalgydamas, mes stengtumės bent kiek pasekti Jo pavyzdžiu; b) apmąstydami, kokią neapsakomą auką Jis padarė už mus taip baisiai kentėdamas ir skaudžiai numirdamas, bent šiokia tokia savo auka Jam atsidėkotume; c) pasninku ir kitais atgailos darbais apšvarintume savo sielas ir tinkamai pasiruoštume švęsti Velykas.

b) visomis metų Ketvirčių dienomis, t. y. kiekvieno metų Ketvirčio pirmąjį trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį. Metų Ketvirčiai būna: 1-asis po 3-ojo advento sekmadienio; 2-asis po 1-ojo gavėnios sekmadienio; 3-asis po Sekminių šventės; 4-asis po Šv. Kryžiaus išaukštinimo dienos, t. y. po rugpjūčio 14 d.;

Metų Ketvirčių dienų pasninką Bažnyčia paskyrė norėdama, kad: a) padėkotume Dievui už per praėjusį Ketvirtį iš Jo gautas gėrybes ir atsiprašytume Jį už savo nuodėmes; b) užsitikrintume Jo palaimą per būsimąjį Ketvirtį; c) išprašytume Jo malonę, viena, duoti kuo daugiau pašaukimų kunigystei; antra, kunigams reikiamai ištesėti šventosiose savo pareigose (mat metų Ketvirčių dienomis dažniausiai būna teikiami šventimai).

c) šiomis vigilijomis: Kalėdų, Sekminių, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) ir Visų Šventųjų.

Vigilijos yra skirtos pasiruošti tinkamai švęsti po jų einančias šventes. Seniau buvo daug daugiau vigilijų, kuriomis buvo pareiga pasninkauti. Dabar liko tik minėtosios keturios. Jei kuriais metais pasitaiko, kad Kalėdų, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų ar Visų Šventųjų šventės būna pirmadienį, tais metais tų švenčių vigilijose pasninko nebūna, nes sekmadienį pasninko nėra. Sekminių vigilijos pasninkas niekada nepradingsta, nes Sekminės visada būna sekmadienį, o jų vigilija šeštadienį.

Kas privalo pasninkauti

3. Pasninkauti privalo visi, sulaukę 21 metų ir iki 60 metų.[46]

[44] Leidžiama gerti vandenį, vaistus, alų, vyną, kavą, arbatą, sultis, bet ne pasotinančius gėrimus (pieną, šokoladą, buljoną).

[45] Po Vatikano II Susirinkimo Bažnyčia beveik panaikino pasninko ir susilaikymo dienas. Pagal naująjį 1983 m. Kanonų teisės kodeksą, pasninko ir susilaikymo įsakoma laikytis tik Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį. Vis dėlto tradiciniai katalikai stengiasi daugiau ar mažiau laikytis senųjų pasninkavimo papročių.

[46] Pagal naująjį 1983 m. Kanonų teisės kodeksą, pasninko laikytis privalo asmenys nuo 18 iki 60 metų.

Vadinasi, Bažnyčios įsakymas pasninkauti nesaisto iki 21 pilnų ir po 59 pabaigtų metų amžiaus žmonių. Bažnyčia, kaip gera motina, atsižvelgia į tai, kad augančiam žmogui reikia daugiau maisto nei suaugusiam, o senatvės slegiamam – nei visas jėgas tebeturinčiam, ir todėl nei vienų, nei kitų neapsunkina pasninku. Be abejo ir vieni, ir kiti gali pasninkauti savo noru ir jeigu tai daro, atlieka itin vertingą gerą darbą.

Pareigos pasninkauti svarbumas

4. Pareiga pasninkauti Bažnyčios įsakytomis dienomis yra svarbi. Todėl, be pateisinamos priežasties jos neatliekant, sunkiai nusidedama.

Priežastys, dėl kurių atleidžiama nuo pasninko

5. Nuo pareigos pasninkauti atleidžiama dėl šių priežasčių:

a) silpnumo;

Todėl sergantys, dar nesustiprėję po ligos, nėščios ir kūdikius maitinančios moterys ir apskritai visi, kurių sveikatos būklė reikalauja daugiau kartų valgyti, yra laisvi nuo pasninko.

b) neturto;

Nėra įpareigoti pasninkauti tie, kurie neturi pakankamai maistingų valgių, nes nors ir gali pavalgyti iki soties, bet valgiams esant mažai maistingiems, greitai vėl išalksta.

c) sunkaus fizinio darbo;

Toks darbas yra kasyklų, liejyklų ir kitokių fabrikų darbininkų, įvairių amatininkų, dažniausiai žemdirbių ir kt.

d) sunkaus protinio darbo.

Laisvi nuo pareigos pasninkauti yra mokytojai, profesoriai ir moksleiviai, jeigu netingi mokytis.

Kai abejojama, ar priežastis nepasninkauti yra pakankama, galima prašyti dispensos.