TREČIASIS DIEVO ĮSAKYMAS

„Sekmadienį švęsk“

Trečiojo Dievo įsakymo turinys

1. Trečiasis Dievo įsakymas liepia septintą savaitės dieną ypatingu būdu pavesti Dievo garbei ir savo sielos reikalams; taip pat draudžia visa tai, kas su tuo nesiderina, ypač sunkius kūno darbus ir kai kuriuos triukšmingus viešuosius veiksmus, pavyzdžiui, teismus, varžytines ir pan.

Viešpaties diena

2. Senajame Įstatyme Dievas buvo įsakęs švęsti paskutinę savaitės dieną, kuri vadinosi šabas, t. y. poilsio diena. Naujajame Įstatyme mes švenčiame pirmąją savaitės dieną, nes tada įvyko svarbiausi mūsų religijos dalykai: Viešpats Jėzus prisikėlė iš numirusių, atėjo Šventoji Dvasia, pradėjo veikti Bažnyčia. Tą dieną Bažnyčia vadina Viešpaties diena, t. y. Viešpačiui pavesta diena.

Paprotys švęsti ne paskutinę, bet pirmąją savaitės dieną ateina iš apaštalų laikų. Naujojo Testamento šv. knygose ne kartą minima, kad tikintieji tą dieną susirinkdavo bendrai melstis, dalyvauti šv. Mišių Aukoje, klausyti tikėjimo tiesų aiškinimo. (Apd 20, 7; 1 Kor 16, 2) Taip pat jau apaštalų laikais toji diena gavo Viešpaties dienos pavadinimą. Pavyzdžiui, apaštalas šv. Jonas savo Apreiškimo knygoje rašo: „Aš turėjau dvasios pagavimą Viešpaties dieną...“ (Apr 1, 10) Mes šią dieną vadiname sekmadieniu, nors iš tikrųjų tai yra pirmadienis.

Mūsų šv. religijos priešai, nekęsdami viso to, kas kyla iš Dievo, vietoj septintosios savaitės dienos ne kartą mėgino įvesti kitą poilsio dieną, pavyzdžiui, prancūzai po XVIII šimtmečio revoliucijos – kas dešimtą dieną, Rusijos bolševikai – kas penktą. Bet tos jų pastangos nuėjo niekais.

Trečiojo Dievo įsakymo reikšmė

3. Įsakymas švęsti sekmadienį turi labai didelę reikšmę tiek atskiriems asmenims, tiek šeimoms, tiek visuomenei.

Atskiriems asmenims, ypač dirbantiems sunkius kūno darbus. Juk tik sekmadieniais jie gali bent kiek pailsėti. Kitaip greitai išsektų jų jėgos ir jie pasidarytų maža kam tinkami. Be to, visą laiką paskendę darbe, jie neturėtų kada pasirūpinti savo sielos reikalais ir amžinuoju likimu, dėl to patirtų didžiausių nuostolių.

Šeimoms, nes nešvenčiant sekmadienių būtų sunku įsivaizduoti darbininkų šeimos gyvenimą. Juk darbo dienomis išsiskirstę prie darbų, jie neturi kada pabūti drauge, pabendrauti. Dėl to, aišku, silpnėja jų tarpusavio ryšiai. Jei nė vieną dieną per savaitę jie negalėtų susirinkti ir praleisti jos drauge, ilgainiui tie ryšiai visiškai nutrūktų, ir šeima pakriktų.

Visuomenei, nes sekmadieniai suartina visų luomų žmones. Visi tomis dienomis yra laisvi, visi eina į tas pačias bažnyčias, priima tuos pačius sakramentus, meldžiasi tam pačiam Dievui, visi jaučiasi esą lygūs Jo vaikai. Taip sekmadieniai lygina skirtumus tarp žmonių ir ugdo solidarumą.

Dievo garbinimas sekmadieniais

4. Sekmadieniais garbinti Dievą ir rūpintis savo sielos išganymu reikia:

a) išklausant šv. Mišias;

Tai griežta pareiga. Ją plačiau aptarsime nagrinėdami Bažnyčios įsakymus.

b) pagal galimybes dalyvaujant kitose pamaldose, ypač išklausant pamokslą;

c) priimant šv. sakramentus, pasiskaitant religinio turinio knygas ar šiaip raštus, atlikinėjant įvairius gailestingumo darbus.

„Tyras ir nesuteptas maldingumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra: šelpti našlaičius ir našles jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu“, – sako apaštalas šv. Jokūbas. (Jok 1, 27)

Sekmadieniais uždrausti darbai

5. Kad sekmadieniais būtų galima tinkamai pagarbinti Dievą ir pasirūpinti sielos reikalais, yra uždrausti sunkūs kūno darbai ir kai kurie triukšmingi viešieji veiksmai.

Sunkūs kūno darbai yra tie, kuriuos dirba žemdirbiai ir įvairūs amatininkai. Bažnyčia nėra jų smulkmeniškai nustačiusi, bet atsižvelgia į įvairių šalių papročius. Todėl gali pasitaikyti, kad koks nors darbas vienoje šalyje bus laikomas uždraustu, o kitoje ne, ir atvirkščiai. Suprantama, sunkūs kūno darbai yra uždrausti ne tik šeimininkams, bet ir tarnams bei samdiniams. „Idant tavo vergas ir vergė galėtų ilsėtis kaip tu“, – yra aiškiai pasakęs Dievas per Mozę. (Įst 5, 14) Todėl šeimininkai ar darbdaviai, nors patys ir nedirbtų sekmadieniais, nusidėtų, jei verstų dirbti savo tarnus ar darbininkus. Tarnus, samdinius ir visus darbininkus šis įsakymas įpareigoja stengtis susirasti tokias tarnybos ar darbo vietas, kuriose jie galėtų jį vykdyti.

Dirbti per visą sekmadienį sunkius kūno darbus neabejotinai yra didelė nuodėmė. O dirbti trumpesnį laiką yra didesnė ar mažesnė kaltė priklausomai nuo darbo sunkumo bei vietos papročių. Darbas virš dviejų valandų jau yra sunki nuodėmė.

Vieši, triukšmingi, sekmadieniais uždrausti veiksmai yra teismo veiksmai, kaip antai: viešoji liudytojų apklausa, šalių ginčai, sprendimo skelbimas, varžytinės (žinoma, valdiškos, o ne privačios). Jie uždrausti dėl to, kad nesiderina su sekmadienio poilsiu ir pareiga garbinti Dievą bei rūpintis sielos reikalais.

Priežastys, dėl kurių leidžiama sekmadieniais dirbti sunkius kūno darbus

6. Yra priežasčių, dėl kurių galima nenusidedant sekmadieniais dirbti sunkius kūno darbus. Jos turi būti pakankamai rimtos ir svarbios, ir juo ilgiau tęsiasi darbas, tuo priežastys turi būti svarbesnės. Priežastys yra šios:

a) Dievo pagarbinimas;

Leidžiama atlikinėti tuos darbus, kurie yra būtini įvairioms sekmadienio pamaldoms ir apeigoms.

b) būtinas savo paties reikalas,

Todėl sunkius kūno darbus gali dirbti tie tarnai, kuriuos šeimininkai verčia dirbti ir kurie negali taip lengvai susirasti kito šeimininko; taip pat tie vargdieniai, kurie, jei nedirbtų sekmadieniais, neturėtų iš ko pragyventi; motinos gali lopyti ir skalbti savo ir šeimos drabužius, jei šiokiadieniais visiškai neturi laiko to padaryti; ūkininkai gali pjauti javus, jei gresia ilgo lietaus pavojus ir t. t.

c) būtinas artimo reikalas;

Sunkius kūno darbus gali atlikinėti tie, kurie slaugo ligonius ar kurie teikia pagalbą į staigią nelaimę patekusiam artimui, pavyzdžiui, gesina ugnį kilus gaisrui ir t. t.

d) būtinas bendras reikalas,

Todėl, pavyzdžiui, kirpėjai, kepėjai, įvairių susisiekimo priemonių ir įmonių tarnautojai sekmadieniais gali atlikinėti savo darbus.

e) šalių papročiai.

Kaip jau minėta, Bažnyčia atsižvelgia į įvairių šalių papročius, todėl jų gyventojų elgesys nėra vienodas. Pavyzdžiui, vienose šalyse sekmadieniais prekiaujama, kitose – ne; vienose laikoma leistinu dalyku dirbti įvairius rankdarbius, kaip antai megzti, nerti, siuvinėti ir pan., kitose – ne ir t. t.

Sekmadieniais vengtini dalykai

7. Švęsti sekmadienius yra įsakyta todėl, kad turėtume kada tinkamai pagarbinti Dievą ir pasirūpinti savo sielos reikalais. Šiam tikslui privalome juos ir skirti, o anaiptol ne tik kokiems tuštiems ar net nuodėmingiems dalykams, pavyzdžiui, visokioms pramogoms, pilotavimui, girtavimui ir pan.

Be galo liūdna ir skaudu, kad daug įvairiausių iškrypimų, nusikaltimų, papiktinimų įvyksta, deja, kaip tik sekmadieniais, ir toji diena, kuri skirta garbinti Dievą ir rūpintis sielos išganymu, paverčiama diena niekinti Dievą ir žudyti sielą. Be abejo aukščiausiajam Teisėjui už tai turės skaudžiai atsakyti visi, kurie šitaip elgiasi, taip pat tie, kurie juos įtraukia į tokį elgesį.