V. IŠVADOS

Iš to, kas pasakyta, plaukia šios trys išvados:

a) neturime užmiršti, kad Sutvirtinimas pastatė mus dvasinės kovos lauke ir įtraukė į Kristaus karių bei Katalikų veikimo narių eiles;

Be abejo tuo tenka tik džiaugtis ir didžiuotis. Garbinga yra stovėti po Kristaus vėliava, dirbti ir budėti priklausant Jo darbininkų gretoms. „Būkite linksmi ir džiūgaukite.“ (Mt 5, 12)

b) turime dažnai ir gyvai prisiminti savo, kaip Kristaus karių ir Katalikų veikimo narių, pareigas ir stengtis jas visur garbingai atlikti;

Šias pareigas gražiai apibūdina Viešpats Jėzus savo pamoksle nuo kalno, sakydamas: „Jūs žemės druska [...] Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“ (Mt 5, 13–16)

c) niekuomet neturime pasitraukti iš kovos lauko.

Žydai nuplakė apaštalus ir uždraudė jiems viešai kalbėti Viešpaties Jėzaus vardu. Bet „tie ėjo iš tarybos džiaugdamiesi, kad dėl Jėzaus vardo užsitarnavo panieką. Jie nesiliovė kiekvieną dieną mokyti šventykloje bei namuose ir skelbti gerąją naujieną apie Jėzų – Mesiją“ (Apd 5, 41–42). Taip privaloma visuomet elgtis ir mums, sutvirtintiems Kristaus kariams ir Šventosios Dvasios malone pateptiems Katalikų veikimo nariams.

„Budėkite, tvirtai laikykitės tikėjimo, elkitės vyriškai ir būkite stiprūs!“ (1 Kor 16, 13) „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.“ (Apd 5, 29)