DIEVAS IR ŽMOGUS

Tradicinis lietuviškas katalikų katekizmas
Prel. dr. Feliksas Bartkus, kan. dr. Pijus Aleksa

§ 9. KUNIGYSTĖ

I. KUNIGYSTĖS SAKRAMENTO SĄVOKA

Apibrėžimas

1. Kunigystė yra sakramentas, kuriuo, vyskupui uždėjus rankas ir ištarus atitinkamus žodžius, suteikiama dvasinė galia ir parama tinkamai eiti kunigo pareigas.

Veiksmas, kuriuo teikiamas Kunigystės sakramentas, paprastai vadinamas šventimu. Tačiau šiuo žodžiu neretai pabrėžiama taip pat šventimų teikiamoji galia. Todėl sakoma, kad šv. Mišioms laikyti ar išpažintims klausyti yra reikalingas kunigo šventimas, t. y. per šventimą gaunama galia.

Kunigystė yra sakramentas

2. Kunigystė yra tikras, Viešpaties Jėzaus įsteigtas Naujojo Įstatymo sakramentas.

Ji turi visas tikram sakramentui būtinas dalis. Visuotinis Tridento Susirinkimas kunigystę ne tik priskiria prie septynių Naujojo Įstatymo sakramentų, bet ir aiškiai pabrėžia: „Jei kas sakytų, kad Kunigystės šventimas nėra tikras ir tikrai Kristaus įsteigtas sakramentas, bet vien tik žmonių išsigalvojimo dalykas, tas tebūna ekskomunikuotas.“[89] Šių dienų Bažnyčios kanonai teigia: „Šventimai paties Kristaus patvarkymu atskiria dvasininkus nuo pasauliečių, kad jie galėtų vadovauti tikintiesiems ir tarnauti Dievo garbei.“[90]

Ją įsteigė Kristus

3. Kunigystę įsteigė Viešpats Jėzus per Paskutinę vakarienę.

Dieviškasis Mokytojas tada apaštalams gausiai davė ne tik įvairių ir svarbių nurodymų, ne tik meldėsi kaip vyriausiasis Naujojo Įstatymo kunigas, bet taip pat suteikė jiems didžiausią pasaulyje galią, būtent perkeisti duoną ir vyną į savo Kūną ir Kraują, sakydamas: „Tai darykite mano atminimui.“ (Lk 22, 19) Šią pagrindinę Kunigystės galią Viešpats Jėzus paskiau papildė, suteikdamas apaštalams galią atleisti nuodėmes ir pavesdamas eiti kitas su jų pašaukimu susijusias pareigas.

Medžiaga ir forma

4. Regimus arba juslinius Kunigystės sakramento ženklus, t. y. jo medžiagą ir formą, sudaro:

a) mažesniuosiuose ir subdiakono šventimuose atitinkamų įrankių: raktų, knygų, žvakės bei ampulių įdavimas ir šį įdavimą lydį atitinkami žodžiai;

b) vyskupo, kunigo ir diakono šventimuose medžiaga yra rankų uždėjimas, forma – visa tai lydį žodžiai.

Kunigystės uždaviniai

5. Svarbiausieji Viešpaties Jėzaus įsteigtosios Kunigystės uždaviniai yra šie:

a) mokyti žmones Evangelijos, tikėjimo, religijos bei krikščionių dorovės tiesų;

b) atnašauti šv. Mišių auką už gyvuosius ir mirusiuosius;

c) atleisti nuodėmes ir teikti kitus sakramentus, sakramentalijas bei kitus dvasinius patarnavimus;

d) vadovauti tikintiesiems jų pašventimo bei išganymo darbe.

Taigi Kunigystės uždaviniai yra tęsti Kristaus pradėtą darbą žemėje. Gražiai šią mintį išreiškia pats Išganytojas, sakydamas: „Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu. Tai pasakęs, Jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“ (Jn 20, 21–23) „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ (Mt 28, 19–20) Ir vėl: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas ... O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant jų žodžius patvirtinant ženklais, kurie juos lydėjo.“ (Mk 16, 15–16; 20)


[89] Tridento Susirinkimas, sess. XXIII.

[90] Codex iuris canonici (1917), c. 948.

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku