§ 13. MALDA

I. MALDOS SĄVOKA

Apibrėžimas

1. Melstis – tai pamaldžiai bendrauti su Dievu, išdėstant Jam savo gyvenimo reikalus bei rūpesčius, stengiantis Jį permaldauti už pasitaikiusius įžeidimus, padėkoti už iš Jo gautas gėrybes, išsiprašyti naujų malonių bei paramos gyvenimui.

Taigi malda yra graži religinio gyvenimo apraiška. Joje žmogus jungiasi su Dievu, tiesiog paskęsta Jame savo mintimis ir jausmais, kreipiasi į Jį kaip vaikas į savo tėvą ar motiną, atskleidžia Jam savo reikalus bei susigraužimus.

Maldos rūšys

2. Maldos rūšys priklauso nuo jos tikslo ir atlikimo būdo.

a) Atsižvelgiant į tikslą, skiriama garbinimo, permaldavimo, padėkos ir prašymo malda.

Garbinimo maldoje žmogus garbina Dievą, išpažindamas Jo tobulumą, šventumą, savo priklausomybę nuo Jo. Gražūs šios maldos pavyzdžiai yra šv. Mišiose naudojamas angelų himnas arba: „Garbė Dievui aukštybėse“, „Šventas, Šventas, Šventas Viešpats, galybių Dievas“, „Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šv. Dvasiai“ ir pan.

Permaldavimo maldoje žmogus reiškia gailestį dėl Dievo įžeidimų, maldauja Jį dovanoti ir pasižada taisytis. Tokios maldos pavyzdys yra gailesčio aktai, visuotinis nuodėmių išpažinimas, įvairūs permaldavimo aktai, atgailos darbai ir t. t.

Padėkos maldoje žmogus reiškia Dievui padėką už įvairias malones. Gražūs šios maldos pavyzdžiai yra šv. Mišių prefacija arba visiems gerai žinoma padėkos giesmė „Te Deum laudamus“.

Prašymo maldoje paprastai kreipiamasi į Dievą, maldaujant įvairių malonių sau, artimui, tėvynei, tautai ir t. t. Tokios maldos yra „Tėve mūsų“, suplikacijos ir t. t.

b) Atsižvelgiant į meldimosi būdą, malda yra širdies, žodžių, privačioji, bendroji, viešoji, tylioji, garsiai kalbama, giedama ir t. t.

Kartais žmogus meldžiasi vien širdimi arba mintimis, netardamas jokių žodžių. Tai širdies arba minčių malda. Kartais kreipiasi į Dievą tam tikrais žodžiais. Tai žodžių arba lūpų malda. Dažnai meldžiamasi privačiai, tyliai pinant maldos žodžius ar mintis, bet meldžiamasi ir viešai, dalyvaujant liturginėse apeigose, bendrai su kitais kalbant, pavyzdžiui, šv. Rožančių, giedant įvairias giesmes ir pan. Galima melstis Dievui betarpiškai arba per savo užtarėjus, kurie yra Švč. M. Marija, įvairūs šventieji. Dažnai žmonės meldžiasi vieni už kitus. Visi šie meldimosi būdai yra leistini ir palaikytini. Jie tinka Dievui pagarbinti, permaldauti, padėkoti ir paprašyti iš Jo naujų malonių.