§ 4. SUTVIRTINIMAS

I. SUTVIRTINIMO SĄVOKA

Sutvirtinimo apibrėžimas

1. Sutvirtinimas yra sakramentas, kuris vyskupo rankų uždėjimu, patepimu šv. krizma ir atitinkamų žodžių ištarimu teikia mums Šventąją Dvasią mumyse esančiam malonės gyvenimui sustiprinti.

Taigi Sutvirtinimas, lotyniškai „confirmatio“, yra tarsi Krikšto sakramento užbaigimas. Jis skiriamas pagilinti ir sustiprinti per Krikštą gautam malonės gyvenimui, ypač tikėjimui. Krikštas yra dvasinio atgimimo sakramentas, o Sutvirtinimas – brandos ir vyriškumo. Ne veltui Sutvirtinimas ilgą laiką buvo siejamas su Krikštu ir buvo teikiamas kartu. Daugelyje Rytų Bažnyčios kraštų ir dabar taip tebedaroma.

Tikras sakramentas

2. Sutvirtinimas yra tikras sakramentas, kuris labai skiriasi nuo Krikšto.

Visuotinis Tridento Susirinkimas pareiškia: „Jei kas sakytų, kad pakrikštytųjų Sutvirtinimas yra vien tuščia apeiga, o ne sakramentas, arba jei kas tvirtintų, kad jis anksčiau buvo tik tam tikra katechezės rūšis, per kurią bręstantieji asmenys duodavo Bažnyčios akyse savo tikėjimo ataskaitą, tas tebūna ekskomunikuotas.“[25]

Įsteigė Kristus

3. Sutvirtinimo sakramentą įsteigė pats Kristus.

Tai sena ir tikra katalikų mokslo tiesa. Popiežius Pijus X enciklikoje „Pascendi“ griežtai smerkia šį modernistų tvirtinimą: „Nėra įrodyta, kad apaštalai būtų naudoję Sutvirtinimą. Visiškas Sutvirtinimo ir Krikšto sakramentų atskyrimas senovėje krikščionims buvo nežinomas.“[26]

Tik nesutariama, kada ir kokiomis aplinkybėmis Viešpats Jėzus įsteigė šį sakramentą. Vieni mano, kad tai buvo padaryta po Viešpaties Jėzaus prisikėlimo iš numirusiųjų, kai Jis apaštalams suteikė dvasinės valdžios pilnumą, sakydamas: „Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu ... Imkite Šventąją Dvasią.“ (Jn 20, 21–22) Kiti yra linkę manyti, kad Viešpats Jėzus įsteigė Sutvirtinimą per Paskutinę vakarienę, kai pasakė ilgą atsisveikinimo kalbą, kurioje daug kartų minėjo Šventąją Dvasią (Jn 14, 17). Dar kiti mano, kad Viešpats Jėzus numatė įsteigti Sutvirtinimą per Paskutinę vakarienę, bet įsteigė tik po savo prisikėlimo iš numirusiųjų. Kaip ten bebūtų, bet yra aišku, kad Sutvirtinimą įsteigė pats Kristus.

Medžiaga ir forma

4. Juslinius Sutvirtinimo ženklus, t. y. jo medžiagą ir formą, sudaro sutvirtinamojo kaktos patepimas šv. krizma ir žodžiai: „Aš tave ženklinu kyžiaus ženklu ir tvirtinu išganymo krizma vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

Tai esminės Sutvirtinimo dalys, kurias lydi visa eilė Bažnyčios įvestų antraeilių apeigų. Krizma yra alyvuogių aliejaus ir balzamo mišinys. Ją pašventina vyskupas Didįjį ketvirtadienį.

[25] Tridento Susirinkimas, sess. VII.

[26] Pijus X, Enciklika Pascendi dominici gregis, Acta Apostolicae Sedis XL (1907) 593–650.