II. SKAISTYBĖS DORYBĖ

Skaistybės vertingumas

1. Kaip šlykščios ir pragaištingos yra neskaistybės nuodėmės, taip neapsakomai graži ir palaiminga yra skaistybės dorybė. Juk ji:

a) suteikia sielai ypatingą grožį, kuriuo visi žavisi;

„Geriau neturėti vaikų, bet būti doram, – kadangi nemarumas įamžina atminimą dorybės, ją pripažįsta ir Dievas, ir žmonės“, – sakoma Šv. Rašte. (Išm 4, 1) Ir iš tikro: visiška skaistybė išskiria žmogų iš šio pasaulio gyvių tarpo, pakelia jį į angelų eiles ir pastato net aukščiau už juos. Juk, kaip gražiai ir teisingai sako šv. Jonas Auksaburnis, „jei angelai neveda ir neteka, tai dėl to, kad neturi kūno ir kraujo, negyvena žemėje, nejaučia geismų ir gašlumo audrų, nėra reikalingi valgio ir gėrimo, nesusivilioja meiliu balsu, gražia išvaizda ar panašiomis žabangomis“. Vadinasi, visišką skaistybę laikąs žmogus pralenkia angelus, nes padaro tai, kas jam yra nepalyginti sunkiau negu angelams. Todėl šio jo veiksmo vertė Dievo akyse yra ypač didelė. Bet nemaža ji ir žmonių akyse. Juk žinome, kad net pagonys nepaprastai gerbė skaisčiuosius, kaip tai aiškiai rodo Romos vestalių, Lietuvos vaidilučių ir kt. pavyzdžiai.

b) labiausiai suartina žmogų su Viešpačiu Jėzumi,

Viešpats Jėzus, būdamas pats kuo skaisčiausias, pasirinko kuo skaisčiausius asmenis. Jo Motina Švč. M. Marija tik tada sutiko priimti šią neapsakomai didelę garbę, kai arkangelas užtikrino, jog nuo to nė kiek nenukentės jos skaistybė. Jo globėjas ir maitintojas šv. Juozapas buvo skaistus. Toks pat buvo ir Jo pirmtakas šv. Jonas Krikštytojas bei Jo mylimiausias apaštalas šv. Jonas. Net danguje, kaip mini Šv. Raštas, yra būrys šventųjų, ypač artimų Viešpačiui Jėzui. Tai tie, „kurie nesusitepę su moterimis, nes jie mergelės. Jie lydi Avinėlį, kur tik jis eina“. (Apr 14, 4) Jie ir giesmę gieda, kokios niekas kitas negali giedoti (ten pat). Taigi visiška skaistybė padaro žmogų ypač artimą, mielą Viešpačiui Jėzui ir Jo ypač mylimą.

c) nupelno žmogui nepaprastą Dievo palaimą šiame gyvenime ir kuo gausiausią atlyginimą amžinybėje.

Šiame gyvenime Dievas teikia visiškai skaistiems daug vidinės ramybės, džiaugsmo, taip pat sugebėjimo įžvelgti giliausias religines paslaptis, neretai gerą sveikatą, ir, kaip mini šv. Paulius, mielai išklauso jų maldas. (1 Kor 7, 5irkt.) Kitame pasaulyje jų laukia kuo gausiausias atlyginimas, nes, kaip sakyta, jie bus ypač artimi Viešpačiui Jėzui ir ypatingai dalyvaus Jo garbėje ir laimėje. „Palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą“, – yra pasakęs pats Išganytojas. (Mt 5, 8)

Pareiga išlaikyti visišką skaistybę

2. Dievas nėra nė vieno žmogaus įpareigojęs laikyti visišką skaistybę per visą gyvenimą. Tačiau:

a) visišką skaistybę privalo išlaikyti nesusituokusieji iki sutuoktuvių ir našliai bei našlės iki kitų sutuoktuvių arba iki gyvenimo pabaigos;

Kad Dievas nėra nė vieno žmogaus įpareigojęs visą gyvenimą laikyti visišką skaistybę, aišku iš to, kad Jis kiekvienam yra davęs gana stiprų polinkį kurti šeimą. Be to, kai apaštalai, girdėdami Viešpaties Jėzaus mokslą apie visišką santuokos neišardomumą, tarė: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti“ (Mt 19, 10), Išganytojas jiems atsakė: „Ne visi išmano tuos žodžius.“ (Mt 19, 11) Tačiau visi iki sutuoktuvių turi griežtą pareigą laikyti visišką skaistybę. Teisėmis, kurias suteikia santuoka, leista naudotis tik tiems, kurie prisiima jos pareigas, o anaiptol ne kam nors kitam. Todėl visi nesusituokusieji iki sutuoktuvių ir našliai bei našlės iki kitų sutuoktuvių arba, jei nesusituokia, iki gyvenimo pabaigos privalo būti visiškai skaistūs. Kitaip elgdamiesi sunkiai nusikalsta Dievo valiai, išreikštai šeštuoju ir devintuoju įsakymais.

b) kai kuriuos asmenis Dievas ypač kviečia laikyti visišką skaistybę visą gyvenimą;

Tai rodo Viešpaties Jėzaus žodžiai, kuriais Jis atsakė į apaštalų pareiškimą, jog neverta vesti: „Ne visi išmano tuos žodius, o tik tie, kuriems duota išmanyti.“ (Mt 19, 11) Vadinasi, kai kuriems asmenims yra iš aukštai duota malonė ir galia per visą gyvenimą būti skaistiems. Panašiai kalba ir šv. Paulius, sakydamas: „Aš norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš (visiškai skaistūs). Bet kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną, vienas šiokią, kitas anokią.“ (1 Kor 7, 7) Bet, duodamas žmogui šitą ypatingą malonę ir galią, Dievas jo neįpareigoja, bet tik kviečia ir skatina per visą gyvenimą išlaikyti visišką skaistybę. Kas šio kvietimo nepaklauso ir sukuria šeimą, tas anaiptol nenusideda. Tik, žinoma, daug laimingesnis būtų, jei jo paklausytų. „Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų“, – sako šv. Paulius. (1 Kor 7, 28)

c) kas yra padaręs visiškos ir amžinos skaistybės įžadą, tas privalo visą gyvenimą jos laikytis.

Toji pareiga kyla iš įžado. Jei kas čia nusikalsta, padaro dvigubą nuodėmę, nes, viena, paniekina šeštąjį ar devintąjį Dievo įsakymus, antra, sulaužo savo įžadą.

Priemonės skaistybei išlaikyti

3. Kaip kiekvieną dorybę, taip ir skaistybę išlaikyti galima tik nuolat budint ir be paliovos kovojant. Ginklai, kurių reikia imtis, yra šie:

a) uoliai saugoti savo jusles, ypač akis;

b) neimti į rankas bet kokių gašlumą žadinančių raštų;

c) atsidėjus vengti bet kokios nedoros ar pavojingos draugystės;

d) dažnai prašyti Dievą pagalbos ir priimti šv. sakramentus;

e) giliai įsisąmoninti ir atsiminti, kad Dievas visada ir visur mus mato, ir kad kiekvieną akimirką mes galime numirti;

f) būti visada užimtam kokiu nors darbu ar sportu ir vengti tinginiavimo;

g) kilus pagundoms, šauktis Dievo, Švč. M. Marijos pagalbos ir kuo greičiau kreipti dėmesį į kokį nors nieko bendra su pagundomis neturintį dalyką.

„Mano vaike, jei tave nusidėjėliai viliotų, neklausyk. Jei sakytų: „Eikš su mumis“ ... nesileisk į kelią su jais.“ (Pat 1, 10–11ir15) „Kadangi suvokiau, kad neįsigysiu išminties, jeigu Dievas man jos neduos, ... kreipiausi į Viešpatį, maldavau jį iš visos širdies.“ (Išm 8, 20) „Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.“ (Jok 1, 12) „Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet padarys, kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą.“ (1 Kor 10, 13) „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.“ (Fil 4, 13)