II. SUTVIRTINIMO VAISIAI IR JO REIKALINGUMAS
Sutvirtinimo vaisiai
1. Svarbiausi Sutvirtinimo vaisiai yra šie:
a) jis įspaudžia žmogaus sieloje neišdildomą žymę, vadinamąjį sakramentinį charakterį;
Tai Kristaus, mūsų vyrausiojo Vado, su tamsybių galybėmis kovojančio kario ženklas.
b) jis pagausina ir pagilina žmoguje pašvenčiamąją malonę, o kartu ir įdiegtas dieviškąsias ir moralines dorybes bei Šventosios Dvasios dovanas;
Tai tikras Krikšto vaisių papildymas ir užbaigimas.
c) jis teikia žmogui sakramentinę malonę, t. y. teisę gauti veikiančiųjų malonių, taip reikalingų mūsų antprigimtiniam gyvenimui vystyti, ypač tikėjimui tinkamai išlaikyti ir drąsiai ginti.
Pirmaisiais Bažnyčios gyvavimo metais kartu su Sutvirtinimo sakramentu tikintieji gaudavo daug kitų, nepaprastų, kartais tiesiog stebuklingų Šventosios Dvasios dovanų. Tai buvo vadinamosios charizmų dovanos, pavyzdžiui, įvairių kalbų, pranašavimo, stebuklų darymo, gydymo ir kitokios. Šios dovanos minimos Šv. Rašte: „Apaštalai Jeruzalėje, išgirdę, jog Samarija priėmė Dievo žodį, nusiuntė tenai Petrą ir Joną. Šie atvyko ir ėmė melstis už samariečius, kad jie gautų Šventąją Dvasią. Mat ji dar nebuvo nė vienam jų nužengusi ir jie nebuvo pakrikštyti Jėzaus vardu. Tuomet apaštalai dėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią.“ (Apd 8, 14–17) Arba vėl: „Paskui Paulius jiems uždėjo rankas, ir ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Jie ėmė kalbėti kalbomis ir pranašauti.“ (Apd 19, 6) „Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje – pirmiausia, apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to gydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos.“ (1 Kor 12, 28)
Pradžioje visos šios dovanos Bažnyčiai buvo be galo reikalingos ir labai naudingos. Juk ji turėjo pralaužti storus ledus ir užimti apleistus plotus bei dirvonus. Bet laikui bėgant aplinkybės labai pasikeitė, šios dovanos nebebuvo tokios reikalingos, todėl baigėsi. Tačiau Šventoji Dvasia nenustoja teikusi apsčiai paprastų, dažniausiai neapčiuopiamų ir nepastebimų malonių, kurios sėkmingai veikia protą, valią, širdį ir jausmus. Daugiausia šių dovanų Šventoji Dvasia teikia per Sutvirtinimo sakramentą. Tai tikras Šventosios Dvasios sakramentas.
Sutvirtinimas reikalingas
2. Kiekvienas tikintysis, gavęs Krikštą, privalo būti sutvirtintas.
To aiškiai reikalauja Bažnyčios įstatymai, kurie sako: „Nors šis sakramentas nėra būtinai reikalingas išganymui, bet niekam neleidžiama jo nepaisyti ir, jei yra proga, reikia jį priimti. Klebono pareiga yra pasirūpinti, kad tikintieji priimtų jį reikiamu laiku.“[27] Įsakymo priežastis savaime aiški. Juk Sutvirtinimas yra daugelio malonių šaltinis, o Dievo dovanų negalima nevertinti ir leisti niekais. Todėl negalima nepaisyti ir šio sakramento teikiamų malonių.
[27] Codex iuris canonici (1917), c. 787.
