III. APIE GAILESTINGUMO DARBUS
Pareiga ypač mylėti vargstančiuosius
1. Mylėdami be išimties visus žmones, ypatingą meilę turime reikšti tiems, kurių būklė šiame pasaulyje yra sunkesnė, kaip antai: beturčiams, našlaičiams, nelaimių ištiktiems, vargų slegiamiems, nuliūdusiems, abejonių graužiamiems, rūpesčių kamuojamiems ir pan. Jų turime gailėtis ir jiems teikti pagalbą atitinkamais kūno ir sielos gailestingumo darbais.
„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas.“ (Lk 6, 36) „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“, – sako Viešpats Jėzus. (Mt 5, 7)
Kūno gailestingumo darbai
2. Dažniausi kūno gailestingumo darbai yra šie: 1) alkstančius pavalgydinti, 2) trokštančius pagirdyti, 3) nuogus apdengti, 4) keleivius į namus priimti, 5) kalinius ir belaisvius išvaduoti, 6) ligonius aplankyti, 7) numirusius palaidoti.
Sielos gailestingumo darbai
3. Sielos gailestingumo darbai yra šie: 1) nemokančius pamokyti, 2) abejojantiems patarti, 3) nuliūdusius paguosti, 4) pikta darančius sudrausti, 5) įžeidimus atleisti, 6) nuoskaudas nukęsti, 7) melstis už gyvus ir mirusius.
Pareiga daryti kūno gailestingumo darbus
4. Yra privaloma daryti kūno gailestingumo darbus, nes Viešpats Jėzus grasina amžinu pasmerkimu tiems, kurie juos apleidžia.
Juk žinomi žodžiai, kuriuos Jis tars per Paskutinį teismą pasmerktiesiems: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas – neaprengėte, ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte. Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte.“ (Mt 25, 41–45)
Pareiga duoti išmaldą
5. Šv. Rašte ypatingu būdu primenama ir pabrėžiama pareiga teikti stokojančiam artimui išmaldą.
„Ištiesk ranką vargšui ir beturčiui artimui“, – kalbėjo Dievas per Mozę. (Įst 15, 11) „Dalytis su alkstančiu savo duona, priglobti vargšą ir benamį“, – sako pranašas Izaijas. (Iz 58, 7) „Bet jei kas turėtų pasaulio turtų ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį, užrakintų jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė?“ – klausia apaštalas šv. Jonas. (1 Jn 3, 17)
Privaloma duoti išmaldą
6. Mes privalome duoti išmaldą tik tada, kai artimui tikrai jos reikia ir kai mes turime iš ko ją duoti.
Savaime aišku, kad neprivaloma šelpti visokius tinginius, apsimetėlius, valkatas ir kitus išnaudotojus. Taip pat nesame įpareigoti šelpti kitų, jeigu patys nieko neturime, nes nesame įpareigoti artimą mylėti labiau už save. Bet šventieji herojiškai mylėjo artimą labiau už save, bent kai kurie.
Atidesnis pažvelgimas į išmaldos saistymą
7. Šalpos reikalingą artimą gali slėgti trejopas vargas: didžiausias, didelis ir paprastas. Didžiausias vargas yra tada, kai artimas, jeigu jo nesušelptume, netektų gyvybės ar sveikatos. Didelis vargas yra tada, kai artimas vos ne vos gali išgyventi be pašalpos. Paprastas vargas yra tada, kai nešelpiamas artimas gyventi gyvena, bet gana sunkiai ir skurdžiai.
Gėrybės, kurių mes galime turėti, taip pat yra trejopos: a) būtinos gyvybei palaikyti, b) atliekamos nuo gyvybės palaikymo, bet reikalingos gyvenimui pagal savo luomą, c) atliekamos nuo gyvenimo pagal savo luomą.
Taigi:
a) artimą, patekusį į didžiausią vargą, mes esame įpareigoti sušelpti, jei turime gėrybių, atliekamų nuo mūsų gyvybės palaikymo;
Žinoma, pakanka čia duoti artimui tiek, kiek tuo tarpu reikalinga jam pagelbėti, ir neprivaloma visą laiką jį šelpti, kol jis bus varge, nes gali ir kiti tai daryti.
b) artimą, esantį dideliame varge, privalome sušelpti, jei turime gėrybių, atliekamų nuo gyvenimo pagal luomą;
c) paprasto vargo slegiamą artimą turime bent retkarčiais sušelpti gėrybėmis, atliekamomis nuo gyvenimo pagal luomą.
Be abejo geriausia teikti pagalbą stokojantiems per įvairias valstybines ar privačias labdaros įstaigas. Mokėdami tokioms įstaigoms nustatytą mokestį ar kartkartėmis duodami joms auką, mes atliekame pareigą šelpti varge esantį artimą.
Dievo atlyginimas už išmaldą
8. Dievui labai patinka šelpiantys stokojantį artimą ir Jis jiems gausiai atlygina:
a) teikdamas palaimos šio pasaulio dalykuose;
„Laimingas, kas rūpinasi vargšais, nelaimės dieną jį Viešpats gelbės“, – sako psalmininkas. (Ps 41, 2) O išminčius pareiškia: „Kas duoda vargšui, pats nieko nestokos, o kas užmerkia akis, bus labai apkeiktas.“ (Pat 28, 27)
b) duodamas įvairių dvasinių malonių, ypač priimdamas išmaldą kaip vertingą atpildą už nuodėmes;
„Išmalda išgelbsti nuo mirties ir nuvalo visas nuodėmes“, – sakoma Tobito knygoje. (Tob 12, 9) „Kaip vanduo užgesina ugnies liepsnas, taip išmalda atlygina už nuodėmes“, – kalba išminčius. (Sir 3, 30)
c) paskirdamas amžiną laimę danguje;
Juk Viešpats Jėzus pareiškė taip tarsiąs tiems, kurie per Paskutinį teismą bus Jo dešinėje: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte“ (Mt 25, 34–36) ir t. t. O kai tie klaus Jį, kada jie tai Jam padarę, Jis atsakys: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ (Mt 25, 40)
Taigi kaip sakoma Tobito knygoje: „Geriau duoti išmaldą negu krauti auksą.“ (Tob 12, 8) O Viešpats Jėzus įspėja: „Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia.“ (Mt 6, 19–20)
Pareiga daryti sielos gailestingumo darbus
9. Artimo sielos išganymas turi mums rūpėti ne mažiau, kaip jo kūno gerovė. Todėl tiems, kuriems reikia pagalbos, privalome ją teikti atitinkamais gailestingumo darbais.
„Sugrąžindamas nusidėjėlį iš klystkelio, išgelbės jo sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių“, – sako apaštalas šv. Jokūbas. (Jok 5, 20)
Broliškas įspėjimas
10. Ypač Dievas nori, kad pasistengtume broliškai įspėti bloga darantį artimą.
Tai matyti iš šių Viešpaties Jėzaus žodžių: „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais.“ (Mt 18, 15–16)
Broliško įspėjimo saistymas
11. Pareiga broliškai įspėti bloga darantį artimą mums galioja:
a) kai įspėjimo tikrai reikia artimui pataisyti;
b) kai tikimės naudingai jį atlikti;
c) kai galime atlikti jį be didelio nuostolio sau.
Kaip atlikti brolišką įspėjimą
12. Kad broliškas įspėjimas būtų sėkmingas, reikia ji atlikti su nuoširdžia meile, protingai ir švelniai, t. y. tikrai broliškai.
„Broliai, jei kurį žmogų ištiktų nelaimė nusidėti, jūs, dvasios žmonės, pamokykite tokį romiai“, – sako šv. Paulius. (Gal 6, 1)
