IV. APIE DARBDAVIŲ PAREIGAS

Darbdavių pareigos

1. Darbdaviai privalo:

a) žiūrėti, kad darbovietėje būtų tinkamai apsaugota darbininkų gyvybė ir sveikata;

b) neleisti darbovietėje nieko, kas kenktų darbininkų sielai;

c) leisti darbininkams atlikinėti savo religines pareigas;

d) duoti darbininkams teisingą atlyginimą;

Koks atlyginimas yra teisingas, matysime vėliau, kai kalbėsime apie sutartis.

e) teikti pagalbą varge atsidūrusiems darbininkams.

Darbdavys turi gerbti darbininkus kaip sau lygius žmones, ir anaiptol nelaikyti jų tik įrankiais gėrybėms gaminti. Naudodamasis jų jėgomis, jis sueina su jais į kiek artimesnius santykius nei su kitais žmonėmis. Todėl darbdavys privalo juos labiau negu kitus atjausti ir esant reikalui jiems padėti.

Darbdavių nuodėmės

2. Darbdaviai nusikalsta savo pareigoms, kai:

a) tinkamai nežiūri, kad darbovietėje nenukentėtų darbininkų sveikata ar gyvybė;

Vadinasi, kai verčia juos dirbti gyvybei ar sveikatai žalingose vietose, pavojingomis aplinkybėmis, kenksmingus darbus ir pan.

b) kai nekreipia dėmesio į darbininkų sielos reikalus darbovietėje;

T. y. kai priima į darbą asmenis, kurie piktina ar gadina kitus, ar jų neatleidžia iš darbo; kai be atitinkamų apsaugos priemonių verčia drauge dirbti abiejų lyčių, ypač jaunesniojo amžiaus, asmenis ir pan.

c) kai verčia darbininkus dirbti sekmadieniais ir šventadieniais;

Jei yra būtinas reikalas dirbti taip pat ir tomis dienomis, darbdavys privalo leisti darbininkams išklausyti bent šv. Mišias.

d) kai nesumoka darbininkams reikiamu laiku teisingo atlyginimo;

Žinoma, didžiausia nuodėmė yra, kai darbininkams visiškai nemokamas atlyginimas. Tai viena iš dangaus keršto besišaukiančių nuodėmių. Bet nemaža nuodėmė yra duoti mažesnį atlyginimą, nei teisėtai priklauso, laiku jo nesumokėti, vietoj atlyginimo duoti įmonės gaminių (nebent taip būtų laisvai susitarta).

e) kai patekusiems į vargą darbininkams nė kiek nesistengia padėti.

Tuo jis pažeidžia ne teisingumo, bet tik artimo meilės dorybę ir neprivalo už tai atsilyginti. Bet visur, kur tik jis, neatlikdamas savo pareigų, nusikalsta teisingumui, privalo atsilyginti.