Pratarmė pirmajai laidai
Religinės, ypač teologinės literatūros lietuvių kalba buvo pasigendama dar nepriklausomos Lietuvos laikais. Pagrindinė to priežastis ‒ buvo mažai žmonių, rašiusių tokiomis temomis. Be to, trūko ir lėšų. Mažoje tautoje sunku padidinti knygų tiražą, nuo kurio priklauso ir leidinių kaina. Brangios knygos mažiau perkamos, kad ir koks vertingas būtų jų turinys. Jas perka tik esant būtinam reikalui. Tačiau per kelis paskutinius nepriklausomo gyvenimo metus religinio turinio leidinių skaičius gerokai išaugo ir vis rodė tendenciją augti.
Tai truko neilgai. Lietuvą užėmę bolševikai visiškai užgniaužė naujų religinių knygų spausdinimą ir su visu bedieviškos neapykantos užsidegimu ėmėsi naikinti esamą literatūrą. Pirmiausia jie surinko visus religinius leidinius iš nacionalizuotų knygynų ir bibliotekų, juos sudegino arba išvežė į popieriaus fabriką perdirbti. Vėliau pradėjo kėsintis ir į privatinę nuosavybę. Šiuo metu religinė knyga Lietuvoje tikriausiai yra didelė retenybė ir brangenybė.
Karo audroms Europoje praūžus, Lietuvos vyskupams tremtyje iškilo opus klausimas: kaip reikės aprūpinti Lietuvą religine literatūra, kai Lietuva vėl bus laisva? Pasiryžta tokios literatūros jau dabar pasigaminti, kad ją būtų galima parsivežti tėvynėn. Galiausiai ja galėtų pasinaudoti ir tremtiniai bei kiti po pasaulį pasklidę lietuviai.
Be kitų veikalų, nutarta išleisti ir išsamų katekizmą, reikalingą mūsų tautiečių katechetiniam apmokymui mokykloje ar namie. Norėta jį padaryti ypač pravartų mokytojui. Juk išlaisvintoje Lietuvoje bus didelė kunigų stoka ir jie nebepajėgs dėstyti tikybos mokyklose, todėl teks šauktis pasauliečių mokytojų pagalbos. Jiems reikės duoti į rankas katechetinių pamokymų knygą, kuri galės būti jų vadovas ruošiantis tikybos pamokoms.
Tokios mintys ir kalbos lėmė šio veikalo, kurį dabar pristatau mūsų visuomenei, pasirodymą.
Veikalą sutelktomis jėgomis ruošė du Vilkaviškio kunigų seminarijos profesoriai: prel. dr. F. Bartkus ir kan. dr. P. Aleksa, kartu su daugeliu kitų tautiečių taip pat patekę tremtin. Jų tremties metas negalėjo būti geriau išnaudotas. Jųdviejų darbo vaisius – „Dievas ir žmogus“ – pagaliau išeina iš spaudos.
Šio veikalo išleidimą finansavo didžiai gerb. kun. Konstantinas Vasys, Vorčesterio (Worcester, Masačiusetsas) Aušros Vartų parapijos klebonas, už ką jam priklauso didelė visų mūsų padėka. Šiai aukai jis ryžosi gerai supratęs, kokią didelę naudą dabarties katalikiškajai visuomenei atneš šis teologinis veikalas, ir ypač kokios svarbos jis turės išlaisvintajai Tėvynei.
Vysk. Vincentas Padolskis
Roma, 1952 m. rugsėjo 12 d.
