VI. APIE PASAULIETINIŲ VYRESNIŲJŲ PAREIGAS

Pasaulietinių vyresniųjų pareigos

1. Pasaulietiniai vyresnieji privalo:

a) stengtis gerai pažinti, ko reikia visuomenės gerovei ir, valdydami šalį, vadovautis ja, o ne savo pačių ar savo giminių nauda;

Jie turi giliai įsisąmoninti tiesą, jog anaiptol ne valstybė yra dėl jų, o jie dėl valstybės. Ne veltui šv. Paulius sako, kad vyriausybė yra Dievo tarnaitė kitų labui. (Rom 13, 4)

b) gerbti ir saugoti prigimtines atskirų asmenų bei šeimų teises, sąžinės laisvę ir asmeninę iniciatyvą;

Vyresnieji neturi užmiršti, kad ne žmonės yra dėl valstybės, o valstybė – dėl žmonių, ir kad atskiri asmenys bei šeimos yra pirmesni už valstybę. Taip pat valstybė jokiu būdu nėra visagalė, bet būtinai turi atsižvelgti į prigimties įstatymą ir Dievo įsakymus. „O jūs, šeimininkai, atsiminkite, kad ir jūs turite Viešpatį danguje“, – įspėja šv. Paulius. (Kol 4, 1) Popiežius Pijus XII pareiškia: „(Valstybė) gali reikalauti turtų, net kraujo, bet jokiu būdu ne Dievo atpirktosios sielos.“[34]

c) kiek galėdami saugoti valstybę nuo blogio, kurį atneša karai, maištai, visokios valstybę griaunančios sektos;

d) teisingai valdyti, t. y. nesiduoti paperkami, nežiūrėti vien tik asmenų interesų, tarnybos vietas teikti vien tinkamiems, o netinkamus iš jų šalinti;

Būtų labai pravartu vyresniesiems gerai įsidėmėti ir niekada neužmiršti šio reikšmingo įspėjimo, kurį kadaise teisėjams davė Dievo išrinktosios tautos valdovas Jehošafatas: „Žiūrėkite, ką darote, nes jūs teisiate ne žmonių vardu, bet Viešpaties vardu … Elkitės rūpestingai, nes Viešpats, mūsų Dievas, neleidžia jokio neteisingumo ar šališkumo, ar kyšių ėmimo.“ (2 Kr 19, 6ir7)

e) palaikyti gerus santykius su Bažnyčia, gerbti jos teises ir teikti jai pagalbą, kad ji galėtų lengviau pasiekti savo tikslus.

Kaip sakyta pirmoje šio veikalo dalyje, niekas nedaro tiek gero valstybei, kiek Bažnyčia. Todėl jau pati valstybės gerovė reikalauja, kad jos santykiai su Bažnyčia būtų kuo tinkamiausi. Valstybės vadovai neturi užmiršti, kad ne tik valdiniai privalo atiduoti, kas Dievo – Dievui, bet ir ciesorius, (t. y. vyresnieji), nes ir jis yra Dievo valdinys.

Pasaulietinių vyresniųjų nuodėmės

2. Pasaulietiniai vyresnieji, vienaip ar kitaip nusikalsdami bet kuriai iš ką tik nurodytų pareigų, beveik visada sunkiai nusideda, nes iš to kyla labai daug blogio dideliam asmenų skaičiui.

„Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“, – sako Viešpats Jėzus. (Lk 12, 48) „Galingieji bus griežtai teisiami“, – pareiškia išminčius. (Išm 6, 7)

Renkamų valdžios atstovų pareigos

Atstovai gali būti renkami į valstybės seimą ir į įvairius savivaldybių organus. Be abejo svarbiausios yra seimo narių pareigos, nes seimas leidžia su visu valstybės gyvenimu susijusius įstatymus. Jas trumpai apžvelgsime.

Seimo narių pareigos

3. Teisėtai išrinkti seimo nariai privalo:

a) priimti savo pareigas, jei yra joms tinkami;

Kas dėl reikiamų žinių stokos ar dėl kitos priežasties netinka būti seimo atstovu, privalo nesutikti būti renkamas ir, jei būna išrinktas, atsisakyti savo pareigų. To neatlikus, kyla didelis pavojus padaryti nemažai blogio.

b) sąžiningai rūpintis bendrąja šalies gerove. Todėl:

a) stengtis pažinti, ko jai reikia;

Kad galėtų lengviau išvengti klaidų, turi dažnai tartis su atitinkamais dalykų žinovais.

b) uoliai dalyvauti posėdžiuose ir balsuoti tik už tai, kas tikrai naudinga bendrajai visų gerovei;

c) jokiu būdu nebalsuoti už siūlomą nedorą įstatymą.

Kas yra prisidėjęs prie nedoro įstatymo išleidimo balsuodamas už jį ar nesukliudydamas jo išleisti – žinoma, jeigu galėjo – tas yra atsakingas už blogį, kuris kyla iš to įstatymo, ir privalo atsilyginti už jo padarytą žalą.

[34] Pijus XII, Enciklika Summi Pontifikatus, Acta Apostolicae Sedis XXXI (1939), 481–509.