XI. APIE DEVYNIAS SVETIMĄSIAS NUODĖMES

Svetimosios nuodėmės

1. Svetimosios nuodėmės yra šios:

a) liepimas daryti bloga;

b) patarimas ar pamokymas daryti bloga;

c) pritarimas blogam darbui;

d) padėjimas daryti bloga;

e) gyrimas už blogą darbą;

f) vogtų daiktų priėmimas;

g) leidimas arba nekliudymas daryti bloga;

h) nebaudimas už blogą darbą;

i) nepranešimas kam reikia apie blogą darbą.

Taigi iš viso yra devynios svetimosios nuodėmės. Jos gali reikštis įvairiose srityse. Jeigu jomis padaroma artimui skriauda, savaime aišku, jog yra pareiga už ją tinkamai atlyginti.

Jų pavadinimo priežastis

2. Šios nuodėmės yra pavadintos svetimosiomis, kadangi darant jas dalyvaujama arba bendradarbiaujama kitų žmonių nuodėmėse ir, be abejo, jų kaltėje.

Ne be reikalo šv. Paulius Laiške romiečiams, išskaičiavęs daugybę įvairių senovės pagonių nuodėmių, pareiškia, kad „visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius“. (Rom 1, 32)

Jų nedorumas

3. Svetimųjų nuodėmių nedorumas priklauso nuo to, kokiose nuodėmėse dalyvaujama arba bendradarbiaujama, taip pat nuo to, kiek jomis papiktinamas artimas.

Jeigu dalyvaujama sunkiose artimo nuodėmėse, tai ir svetimosios nuodėmės yra sunkios. Taip pat sunkios yra svetimosios nuodėmės, jeigu jomis duodama artimui daug papiktinimo.

Pirmutinėmis šešiomis svetimosiomis nuodėmėmis aktyviai padedama artimui įvykdyti ką nedora, o paskutinėmis trimis tik nesukliudoma jam padaryti ką bloga. Todėl pirmutinės šešios svetimosios nuodėmės yra sunkesnės už paskutines tris. Tačiau tie, kurie privalo sukliudyti artimui daryti bloga, kaip antai: tėvai savo vaikams, vyresnieji valdiniams, viešosios tvarkos saugotojai visiems piliečiams, ir paskutinėmis trimis svetimosiomis nuodėmėmis nusikalsta ne mažiau kaip pirmutinėmis šešiomis.